Turiu vieną vaiką ir daugiau nenoriu

As visuomet norejau vieno vaikelio, bet turiu dvi ir labai dziaugiuosi. Siaip mano noro priezastys buvo visai kitos As norejau vieno vien tam, kad viskas butu tik jam. Visas mano demesys tik vienam, visi daiktai tik vienam. Sunkiau auginti du vaikus finansiskai. Man visas tas dalykas susivesdavo tik i finansus. Pakentet viska galima, juk ne del svetimo, del savo kankinies, nors ir del svetimo galeciau ir naktimis keltis, man svarbiausia yra suteikti viska kas imanoma savo vaikui geriausia ir kazkdel tai dazniausiai man susiveda i finansu

Miela Jovita, gal mano patirtis bus tau idomi...
kai gime pirmasis sunus, dekojau Dievui, kad vyras nevers "pasirasyti" antrajam - dziaugiausi, kad savo programa-minimum jis jausis jau ivykdes. Nei apie antra vaikiuka, nei apie gimdyma nenorejau pagalvoti kokius 5 metus, o uzgriuvus finansiniams sunkumams - dar ilgiau. Praejus keletui metu pasimirso ir gimdymo skausmai, ir ligos, ir kazkokie sunkumai (mano vaikas nebuvo is ramiuju)... ir vis dazniau i galva, tiksliau - i sirdi, ateidavo mintis, kad vis tik butu smagu tureti antra... dabar mano sunui jau 18 metu, o mes laukiames dukrytes - mergaiciu vyro gimineje nebuvo jau 3 kartos... Labai noriu to vaikelio, laukiu jo gimimo, jo sypsenu, ir netgi rupesteliu, susijusiu su jo gimimu... zinau, kad sunkia akimirka, kai busiu pavargusi ar neissimiegojusi, sunkiai istarsiu tuos pacius zodzius, taciau tiksliai zinau viena - niekada nepasigailesiu, kad jis atejo i pasauli... Pirmaji sunu auginau pati iki triju metu (pritariu tavo nuomonei, kad nezmoniska maza kudikeli palikti ir varyti i darba), bet per tuos 15 intensyvaus darbo metu spejau ir karjera pasidaryti, ir galu gale pavargti buti vien darbiniu arkliu, kuriam galvoje tik imones apyvarta, rodikliai, balanced score-cards, ir t.t... as labai pasiilgau pabuti normalia moterimi - tureti laiko pamegzti, kazka padaryti skanesnio vakarienei, galu gale - savo malonumui (o ne darbui) pabuti internete... antrojo vaikelio noriu tiesiog fiziskai - noriu priglausti, myluoti, dziaugtis juo, padeti jam...
gali buti, kad kada nors ir tau taip bus... o gali buti, kad ir ne... pazistu nemazai seimu, kurios taip ir apsiribojo vienu vaiku... ir pazistu daugiau seimu, kurios norejo ir augina po du, net po tris...
Svarbiausia, kad elgtumsi taip, kaip jauti pati - kol nenori antrojo, vargu ar mokesi juo tinkamai laukti, juk visa laika jausiesi besiaukojanti... o as dziaugiuosi, kad panorejusi antrojo iskart pastojau... dabar meldziuosi, kad viskas butu gerai ir mano dukryte gimtu sveika...
nemanau, kad reiketu tau skaityti moralus - klausykis savo sirdies, ji tau bus geriausias patarejas....
sekmes tau

O as vis randu internete straipsnius apie daugiavaikes seimas, pamastymus, kodel turtingose salyse ir kiek geriau gyvenanciose seimose tiekmazai vaiku ir mastau, kodel nebenoriu trecio. [Auginu mergaite ir berniuka, skirtumas 1,5 metu].
1. Pati svarbiausia priezastis - turiu megstama darba, planu ir viziju metams (o gal ir ilgiau i preki). Kol vaikai buvo mazi, sunkiausia buvo nedirbti , smegenys patapo kaip stovintis vanduo, neuzteko jiems rupescio namais ir vaikas. Teoriskai galima dometis, gilintis, svarstyti ir gal net padaryti idomiu gyvenima pasvesta vaiku auginimui, bet tam reikia "gysleles".
2. Abu nestumai buvo sunkus, su ligoninem; pykino, priaugau daug svorio ir vistiek silpo kraujas,abu sykius grese prieslaikiniai gimdymai, antro nestumo metu vos nepakriko nervai. Nenoriu daugiau buti nescia.
3. Pirmo labai sunkaus ir skausmingo gimdymo neuzmirsau gal iki 8-o nestumo menesio,vis tikejausi "gal pjaus" Bat antras gimdymas buvo lengvas, tai dabar atrodo, kad nieko baisaus; pagaliau galima isbandyti toki dalyka kaip epiduras (neteko).
4. Iki siol keliuosi kas 2 valandas, isipratinau as juos. "Mamyte gerti", "mamyte man karsta/salta", "bijau vabalo", "noriu sisioti" ir pan... organizmas prisitaike turbut permetus su vyresniaja, jokiu problemu, visikai uztenka miego; gal sunku patiket, bet tiesa. Bet butu sunku istvert vaiko klyksmus pirmaisiais menesiais, jeigu gimtu neramus laikas.
5. Krutim galima ir nemaitint. Man buvo daug patogiau maitint - nei misinio ruost, nei buteliuku plaut, sildyt... bet kada papa i zabtukus, ir ramybe. Maniskiai abudu maitinosi 13 men., taip ir negavo paragaut buteliuko.

Noreciau isivaikint...

O va giminej yra tokia seima, balansuoja ant asocialumo ribos. Nieko nedirba, yra giminaiciu islaikomi, bet vaikus priziuri ir myli. Beveik kasmet "pasidaro" po nauja... jau 6 yra. Tie vaikai "biedni", bet laimingi, smagu jiems bury, vienas kita myli. Tik islaikantiems nelabai smagu. Visgi idomu butu, kas paskatina tevus ryztis 4-am ar 6-am vaikui.

Na nežinau, kažkaip graudu pasidarė... O vaikiukas gimė lygiai mano gimimo dieną ir metų paskutinis skaičiukas tas pat, gimė praėjus *dešimčiai metų po manęs... Ir dar liūdniau pasidarė pamačius tą žodelį "nebus". Na man sunku smerkti, nes kas tai yra pykinimas aš iš vis nežinau, pagimdžiau visus natūraliai ir neturiu dėl to jokių negerų prisiminimų, maitinau pati irgi be skaudulių ir kokių kitokių problemų. Kėlimasis naktį - tai jau išlepimo reikalas, o sėdėti namuose niekas neliepia arba galima dirbti ir namie, pavyzdžių ir supermamoje labai daug...
Galvoju, gal čia kita priežastis, gal per anksti? Gal pati dar vaikas? O gal priežastis ne amžius, o auklėjimas ar pašaukimas. Man viena draugė, auginanti vieną dukrytę, yra pasakiusi: žinai, na ne MAMA aš, aš taip, kaip tu - negalėčiau. Ji prisipažino ir aš manau, kad aš ją suprantu...
Gal merginos ir teisios, palaukim metelius trejus ...

Po pirmo vaikelio,gal kokius metus nenoriejau net pagalvot apie dar viena baibyna,bet praejo 2.5 metuku ir gime man grazi mergyte .ir nors jai dar tik 10 men.,man jau sapnuojasi trecias lialius (nors antras vaikas daug neramesnis uz pirma) ir su vyru fantazuojam,zinom kad bus..kada nors... bet norieciau dar kokius 5 metelius palaukt,lai sitie paauga.Manau ir tau-reikia laiko,priprast prie pirmo vaikelio,lai jis paauga,tu pailsiesi,atsigausi,pamirsi pirma gimdyma ir noriesi turiet ant savo ranku dar viena vaika
turiu drauge,kurios gimdymas buvo laaabai sunkus,diena po gimdymo ji nekente visu daktaru ir gimdymo namus,menesi po apie uzsiminima del antro galejo pasiust kur toliausiai,dievagojosi kad NE ir NE...po 3 m supa ant ranku antra vaika.reikia tiesiog laiko ir viskas bus ciki

O MANO PROBLEMA KITA
NORIU PAMETINUKŲ, BET PAVĖLAVAU.

TAI GAL VĖLIAU REIKS PASITAISYTI...

ir dabar bandyk

va as ir sakau , kad cia labai individualu. Vien nuo kritikos "noras turet vaiku" neateis. Manau laiko klausimas, kada tas jausmas pasibels i sirdeles.
Va vienos planuoja pametinukus, kitosa neplanuojant gaunasi kitos laukia 3-4 metus ar net ilgiau. Cia labai daug ivairiu aplinkybiu susideda.
As pati pirma vaika pagimdyt negalejau, dare cezari, paskui nebuvo pieno, teko primaitint nuo gimimo. Isivariau depresija, kokia as motina- nei gimdyt nei maitint Paskui guzas kryty, daktarai jau pjaut ruosesi, siaip ne taip isisukom. Su vyru sakem- daugiau vaiku nebus O kai vaiko miegas susitvarke, perejom prie misinuku, atsitiesiau visa galva. Jau planavom po kokiu 3-4m antra organizuot. O kai uzsisedejau 3 m namie su pirmagymiu, vel pasauliui pareiskiau- daugiau vaiku nebus
Kai i darba dryzau, dar net pusmeciui nepraejus atgavau nora vaikus augint Dabar tikrai zinau, kad turesim bent 2.

as po pirmo vaiko gimimo irgi kategoriskai sakiau, kad nenoriu antro. taip galvojau 2metus. bet po to pamaciau, kad nano dukrytei labai reikia vaiku, kad labai verziasi pas vaikus kai iseinam i lauka. ir pagalvojau, kad negaliu buti tokia egoiste ir pasmergti savo vaika augti viena, be brolio ar sesers ir tapti egoistu. pagalvojau, o kas bus jei neduok dieve mes (tevai) anksti numirtume. juk tada musu dukryte liktu viena kaip pirstas. pagalvojau, kad kai ji tures savo vaiku, tai jie gali tada netureti puseseriu ir pusbroliu. vienu zodziu pradejo suktis mintys i ateiti ir supratau, kad dar vieno vaiko tikrai reikia.

Sveikos mamytės. Taip smagu, kad kasdien randu vis daugiau jūsų nuomonių. Aišku, gavau ir kritikos ir gražių žodžių, bet čia ir yra forumas, kad visos išsakytumėt savo mintis. Sveikinu mamytę Jolana, linkiu jums sveikos ir gražios dukrytės .Lad gerai pasebėjai, kad nesulaukiu pagalbos iš vyro. Jo amžinai nėra, jis dirba ir dirba. Vienintelė gera pagalba iš jo, kad man nereikia rūpintis pinigais. Aišku, čia labai didelis pliusas, nes kiek žinau kai šeimoje trūksta pinigėlių iš vis baisu. Čia kažkurioj temoj perskaičiau vienos mamos mintį: kai tu vaika augini viena, tai ir susitaikai su tuo, kad tau nieks nepadės ir viską turi padaryt pati. O kai yra vyras šalia tau norisi jo pagalbos. Taip ir man. Aš rašiau apie tai, kad nenoriu sėdėt namie, bet dabar pati sau paprieštarausiu. Jau greitai mano žirniukui metai ir jau laikas būtų į darbą eit(labai noriu ), bet nežinau ar eisiu, gaila man dar palikt savo mažių. Daug kas man sako, kad jei dėl pinigų bėdos nėra, tai ir augink vaiką iki trijų metukų. Vyras mano taip pat neprieštarauja, kad būčiau su vaikiuku. Nenori jis, kad po namus kokia svetima auklė vaikščiotų. Taip kad mamos nežinau net ką daryt :į darbą noriu, vaiką gaila palikt. Pati savęs nesuprantu.

Žinai ir aš turiu mėgstamą darbą. Tai jau kai tik vaikui sukako 11 mėn. Grįžau darbelin pasišokinėdama. Suprantu kaip vaikui reikia mamos, bet jaučiausi tokia atbukusi. Auklės irgi nenorėjau, tai gerai, kad močiutė galėjo pavaduoti. O nuo 1m ir 10mėn jau vedu į lopšelį ir nesigailiu.
Šiaip visada norėjau 2 vaikus turėti ir kad būtų mažo skirtumo. Iš pradžių nesiryžau, nes manoji prastai miegojo, buvau labai pririšta, nes valgydavo tik motinos pieno ir labai dažnai ir jokių arbatų ar mišinėlių.
O kai grįžau dirbti, tai nebenoriu vėl daryti pertraukos.
Taip ir laukiu kol iš dangaus nukris koks stebūklas.

oi kaip as tave suprantu
Kai vaikui 1 m buvo ir as galvojau eiti dirbti, bet kaip gaila vaiko buvo. Ir gerai, kad neisejau. Auginau iki 2,8 m. O ir vyro alga ne stebuklinga, bet gyventi buvo imanoma.
O tokios priestaringos mintys del to, kad uzsisedejai, truksta veiklos, bendravimo. Ka daryti? Ieskok aplink save bendraminciu, kitu mamyciu su vaikais, tada ir lauke smagiau vaikscioti, o gal susibendrausite ir net apniukusia diena lankysite viena kita namuose? Juk taip lengviau ir smagiau. Kita iseitis valandine aukle, kad tu nors pora kartu per savaite islektum kur "pasizmoneti". Dar - susirask pomegi, ar net studijuoti pradek , kas padetu "uzmusti" laika.
O del vyro pagalbos ir man panasiai jei zinau, kad visa vakara dirbs ir negrys, tai kartu su vaiku visus darbus dirbam. O jei jau jis namie, tai jau imu burbuliuot, kad nieko nepadeda man, vaikas visur lenda zyzia, su vaiku neuzsiima ir pan. O vyro pagalbos reikia, bent minimalios.