E.Estivill'io metodas išmokyti vaiką miegoti

Labas vakaras, mamos. Gerai, kad užmačiau šią temą papasakosiu mūsų sitauciją, kuri negerėja, gal ir ****ėja, gal ką patarsit.

Mums 8 mėn su trupučiu. Nuo pat gimimo buvo itin didelių problemų su miegojimu. Kalbėsiu apie dabartinę padėtį, nes ji tokia pat kaip ir prieš 8 mėn o aš vis maniau, kad išaugsim lialiukišką amžių, bet....

Dieną miega mažai- susumavus 1 val (t.y po 10-15 min kelis kartus per dieną užsnūsta), keliamės apie 7 val, einam miegoti apie 12-1 val užmiegame itin sunkiai, muistosi, inkščia, tabaluoja kojytėm, gali nešiot nenešiojus, sūpavus, padėt ant lovos, vistiek šaukia...taigi migdymasis naktį prasideda prieš 2 val...vaikščiojam, kalbamės, dainuojam..kol galų gale šiaip netaip užminga....dažniausiai užmiega kai nebetekusi jėgų (visgi tiek reikia nešioti) įdedu į vežimuką ir vežioju, supu....Ramiai pamiega kokias 2 val (būna mažiau), tada prasideda didieji košmarai atsisėda, atsistoja ant keturių, pradeda ropoti lovelėje, arba sukasi kaip laikrodžio rodyklė, inkščia, pradeda zirzti, veliau verkti...... Vienintelis dalykas, kur ją nuramina- yra m i š i n u k a s.....tačiau ji taip prasibudinėja kokis 4-5 kartus...juk tokio amžiaus vaikutis turėtų miegoti jau neprabusdamas, bet valgyti tiek kartų per naktį.....ir tai, pavalgiusi vėl urzgia, dar sukinėjasi, aprimsta, užmiega, po 1,5 val, vėl tas pats, Visi daktarai man šaukia, kad susigadinsim skrandį, kad vietoj valgymo duoti vandens, pasupti, panešioti. Bet aš išbandžiau viską, nešiojau, vandenį gėrėm, sūpavau.....Daktarė tai įvardino kaip didelius miego sutrikimus, neurologė išrašė mikstūros- nepadėjo, paskui kažkokių raminamų miltelių- nepadėjo...... kaip gydyti tuos miego sutrikimus niekas nepasako...... bandė ir man patarti naudoti šį metodą, bet be šansų, kad jis padėtų ir taip jau 8 mėn....įpratau miegoti po 4-5 val per parą...bet pačiai l.sušlubavo sveikata

Šiaip turėjom neurologinių problemų, bet jų jau nebėra....Mergytė itin judri, itin kalbi, tikrai nuvargsta per dieną, bet kažkodėl tai nepadeda užmigti...valgom gerai, tuštinamės gerai....viskas lyg ir tvarkoj, bet miegas....

aš jau su baime laukiu naktų............................
kartais man net gėda kai nuvažiuojam į svečius ar į kaimą, tiek reikia ją supti, o ji šaukia, tiek reikia kartų per naktį keltis, taisyti mišinuką, jį vėsinti ir t.t

gal ką patarsit? kuris metodas mums tiktų?

p.s kas įdomiausia, kad naktį kai ji verkia ir inkščia- ji miega yra užsimerkusi ir tik tada jei greitai nepaimu ant rankų, ji tiek užsirėkia, kad prabunda

Mes panasiai darem su savo vyresneliu (na, paskui ir su mazeliu). Na, jei ne vyras, as buciau ir toliau supus ant ranku.... Jis uzsiime migdymu. Ir po savaites gal vaikas ikirto, kadd niekas nebesups jo tol, kol uzmigs. Kartais reikdavo palaikyt ranka jam ant pilvo kol atsijungdavo... Su mazeliu nelabai isdege sis reikalas, nes zviegdavo kaip skerdziamas... Tai darem taip: paguldom i lovyte ir pasededavom ant lovos kambary, kol jis uzmigdavo. Jis tada neverkdavo. Tik pasiziuredavo, kad dar yra kas kambary ir uzmigdavo. Bet kai iskelem i kita kambari, kelis vakarus palikom verkianti ir viskas Daba zino, kad lovytej reik miegoti. Paguldom, atsisveikinam ir jei iskart neuzmiega, pabazarina ir uzmiega pats

Cikadele,
labai užjaučiu ir suprantu, nes su vyresnėliu panašiai kankinausi ir kaip tuo metu neišprotėjau, sunku įsivaizduoti.
Deja, vaistų neturiu. Tiesiog kai buvo metai ir septyni mėn. vieną naktį jis užmigo ir ryte atsikėlė. Negalėjau patikėti, dar kelias naktis kėliausi pati žiūrėti, ar jam viskas gerai. Bet tikrai, nesikeitė nei maistas, nei aplinka, neturėjome svečių ar ligų - buvo eilinė diena ir eilinė naktis. Tiesiog atėjo laikas.
Kai buvo kokie šeši mėn. nuo tokios situacijos buvo apėmusi visiška neviltis, nes jis nusiramindavo tik pas mane ant rankų, jei aš stovėdavau. Darėme visus įmanomus ir neįmanomus tyrimus, visi daktarai teigė, kad vaikas sveikas ir diagnozė skambėjo maždaug taip "skausmingas augimas".
Pasistenk kiek įmanoma geriau pati pailsėti dieną, kad naktį galėtum padėti savo mažylei. Ir daryk tai, kas jai padeda, nes kitaip nieko nebus - abi kankinsitės. Tikiuosi, tau nereikės laukti ramios nakties dar metus, laikykis. Po šešių metų tai pasimirš ir neatrodys taip žiauru

Cikadele,
galvok, kad viskas bus gerai. Mūsų panikės panašaus amžiaus, tai jei ką - gali man į až brūkštelt.
Manoji irgis super duper judri, o dar kai vaikščiojimas prasideda tai
Gėrėm mes ir mikstūrėles ir miltelius, daktarus lankėm, tyrimus darėm, bet visi daktarai, kaip susitarę, tvirtino, kad jau Rugilės toks charakteris, kad reikia susitaikyti, prisitaikyti ir t.t.
Kai buvo mažesnė, sesutė patarė migdyti ant krūtinės, tai taip, mano kleckas labai greit užmigdavo. Dabar jau negaliu taip migdyti, nes nemažai kleckutė sveria, ir jei taip migdau, tai silpna pasidaro, ilgainiui pasiguldžius ant krūtinės.
Supti supom, bet minimaliai, tai labiau švelnus krutinimas.
Cikadele, o tu nuo pat gimimo savo mergytę mišinuku maitinai? Galvoju, kad jai pilvuką skaudėjo, todėl ji tokia nerami?
Kai as maitinau MP, tai labai reikėjo maistą savo reguliuoti ( iki 9 mėn.) nes kitaip, vargelis tiek dieną, tiek naktį. Dar pastebėjau, kad mažesnė ji labai reaguodavo į aplinką, ta prasme, kad jei mes kur savaitgalį ar šiaip kokią dieną kur išvažiuojame, ji daug naujo pamato, tai tada 1-2 dienį tokia nerami, o jau 3 dienį vėl į savo ritmą įvažiuoja.
O jūs turite kažkokį dienos ritmą?
Žodžiu, jei ką, rašyki man į Až, papliurpsim.
O del šio metodo, tai va ką galiu po vakar dienos pasakyti, man jis tiktų ir patiktų, žinau, kad Rugilė tikrai pradėtų miegoti normaliai, bet kai turi TOOOKIUS NESUPRATINGUS kaimynus, kurie grąsina teismais, gasdina policija, vaiko teisių apsauga ir t.t. tai šis metodas netinka...
Dar šis metodas netinka nekantrioms ir silpnų nervų mamoms, ir vaikiukus reikia jaunesnius pratinti, nei maniškė, nes jaunesni jie lankstesni, o maniškė jau žino kas ir kaip.
Aš labai myliu savo kleckutę, bet noriu jai pasakyti, kad ji turi tokią superinę lovytę, tokį fantastišką čiužinuką, tai kodėl dabar jai reikia miegoti su tėveliais?

Būtent dėl didelių įspūdžių ir nuovargio, gali ir miegoti prasčiau.
Mano mergina ypatingai rami, bet kai pradėjo daugiau judėti, išmoko atsistoti , naktimis stodavosi miegodama lovytėj, griūdavo, verkdavo, įkliūdavo tarp lovytės virbų. Tik mums tai truko trumpai.
O tau galėčiau tik palinkėti kantrybės ir jei turi ko paprašyti pagalbos, gal leistų bent kokią naktį išsimiegoti ar kažkur ištrūkti atsipalaiduoti.
O beje šitas aprašytasis metodas migdymuisi jums nelabai tiks.
Dar gali pasiskaitinėti apie hiperaktyvius vaikus.
Nes mano sūnus iš tų judriųjų. Tai atsimenu su miegais (ir ne tik) irgi turėjom problemų. Iki pusmečio irgi naktų laukdavau su baime. Tik laimė tėvai padėdavo. O tai nežinau...

kažkur ir sm yra tema apie šį metodą-Herberio regis, kaip aš juokauju, Cerberio prisimenu tik tiek, kad kiek mėnesiukų, tiek minučių gali palikt vieną.







viskas priklauso nuo vaikiuko-vienas užmiega ir be palikinėjimo, isteriškam ir Cerberio metodas nepadės aš saviškiui tokio metodo net negalvojau taikyti. Visų pirma, dėl savo moralinių įsitikinimų-nekankinčiau jo niekada, jis ir į darželį neina... man vaikas asmenybė nuo pat užsimezgimo. nu kaip aš jį galėčiau kaip gyvuliuką treniruoti bet leidžiu sau pagalvot, kad su antru pabandysiu, nors nemanau, kad ilgai galėčiau ištvert verksmą, savo pačios sukeltą

Papildyta:


advokate, turiu klausimėlį-ar su jaunėliu labiau pasisekė?miego prasme?

paguodei
maniškė tikriausiai tokį charakterį paveldėjo iš manęs, nes mūsų tėvelis ramus, linksmas, o aš judri, greita, truoutį nervinga, beje, pati iki kokių 18 metų turėjau didelių problemų dėl nemigos
keista, tačiau manoji taip niekada ir neišmoko gulėti ant pilvo, jeigu jau atsisuka ant pilvo, tai tai jai asocijuojasi su ropojimu, kai mažesnė buvo- galvos kėlimu...
MP maitinau iki 2,5 mėn, paskui primaitinau ir mano pienas baigėsi 4,5 mėn...be galo pergyvenau, nervinausi, visa tai persidavė ir mano mažei, nes ir ji tom dienom buvo baisiai nerami....bet nemanau, kad tada skaudėjo pilvukas, nes mums dėdavosi keisti dalykai...būdavo duodu espumizano lašiukų ir po 20 s nurimsta bet per 20 s espumizanas tikrai nesuveikia ir išvis kažkaip keistai mums- šiaip būna vaikai verkia, susinervina ir pan. mama paima ant rankų, bučiuoja, paglosto, nuramina...o manajai tai neveikia- paimu, glostau, irgi myluoju ir vistiek šaukia, verkia...nesvarbu, kas paima, ar vyras, ar seneliai, vistiek verkti turi, paskui nurimsta
o koks gali būti ritmas? faktiškai stengiuosi reguliuoti tik maistą, pabandom tarpus tarp valgymų daryti 3-4 val..o naktį duodu kai pradeda rėkti, nerimti, nes kitaip neišeina.....o kas dar priklauso ritmui?
tikiu, kad taip ir yra buvo keletas extra atvejų, kai nemiegojimas tęsėsi 9-10 val..tiek išbuvo nenusnūdus nė minutės, o tada rėkia, šaukia, akis rtina, matau, kad jau lūžta, bet nieko neišeina...kiek vargauy, niekas nepadeda, pagaliau rėkia rėkia ir kai jau visai blogai- užmiega, bet miega tik valandą ramiai, paskui vėl neramumai
vyras padeda kiek gali, bet jis be galo daug dirba, nes reikia išlaikyti mūsų šeimą...aš mokausi, vėl pradėjau dirbti, o darbas toks, kad reikia ir jam pasiruošti...taip ir nemiegu
mums jau 8 mėn su trupučiu

Gal kuri turite literatūros apie miegą, miego sutrikimus, reikia man pačiai palandžioti, gal sužinosiu ką naudingo
p.s šiąnakt irgi baisiai kankinomės...dalį gal galėčiau suversti dantukams, teturim du apačioje, laukiam viršutinių, bet....ar čia tikrai dantys? anksčiau visus neramumus irgi priskirdavau dantims, bet ...juk vistiek kažkiek ramumos turi būti, o mes dar kaip lialiukai vis triukšmaujam ir nemiegam

Rupestėliui
taip!!!
Dėl šios problemos toks skirtumas tarp mano vaikų, nes vis bijojau, kad jei ir su antru taip bus, neišgyvensiu
Mikas miega visai neblogai, o kai turiu su kuo palyginti, tai ir skųstis nedrįstu.
Naktį keliamės ne valgyti, o atsiprašant nusipersti Kol kas pagrindinis maistas MP, todėl labai atidžiai renkuosi savo meniu. Jei dieną mano maistas "dietinis", užtenka poros kartų - tai papuko tai bezdukų, jei "surizikuoju", reikia dažniau pabudėti... Bet čia nors aiški priežastis, todėl tai visai negąsdina.

1. Rupesteli, nesutinku, kad vaiko verksmas, yra "savo pačios" sukeltas.
Jis turi mokintis būti savarankiškas. Ir tikrai vaikas nėra gyvulys.Niekada taip negalvočiau. Apie darželį tai aš ir geros , ir blogos nuomonės. Blogos, kad ten vaikai dažniau serga, nei budami namie, o teigiamos, nes darželyje jie tampa sociališkesni, išmoksta bendrauti, dalintis ir t.t. Ai, kiek mamų, tiek nuomonių, ir visos nuomonės geros

2.Cikadele, ne taip supratai mane, tokio mažo vaiko negalima ant krūtinės migdyti, nes yra didelė uždusimo tikimybė, ji miegojo ant vieno ar kito šonelio, bet pas mane ant krūtinės.Bent jau taip supuodavau, kol užmigdavo. Ji jausdavo mano širdies ritma ir nurimdavo

3. Visas dienos ritmas, t.y. kada tiksliai einate gulti, kada keliatės, kada valgote, labai svarbu tokiems vaikams, neišklysti iš ritmo, sudaryti miegojimo rutalą, tai padeda. Tarkim, visą laiką tą pačią valandą migdyti, prieš migdymą išmaudyti raminamoje vonelėje, duoti gerti, paguldyti į lovelę ir t.t. ir pan. Čia jau kaip sugalvoja. Vienos daineles staugia ( aš pati nemėgstu prieš miegą dainų klausyt, nebent relax, bet ten melodija tik eina ir tiek, todėl ir savo klecko rėkavimais nekankinu, ją kaip tik išbudinu, kai pradedu dainuot, tada krykštaut vaikas pradeda ), kitos pasakas skaito, trečios dar ką sugalvoja.

Dėl miegojimo čia jokio ritualo aš neišgalvosiu, nes jei ji nemiega, tai kaip aš ją paguldysiu, ji stojasi, šaukia, verkia keliasi dažniausiai visada tuo pačiu metu 7.30-8 val o dėl dainavimo- tai taip dainuoju jai daug ir garsiai (niu mano balsas neblogas ir pastebėjau, kad užmiega tik tada kai dainuoju vieną ir tą pačią melodiją, jei tik uždainuoju kitą, iškart akis pramerkia, muistosi

Sveikutes mamytes
mes taip pat turime problemu su miegu . Kai dar buvo kokiu 2-3 men pradejom ji kiekviena vakara tuo paciu laiku guldyti i lovyte ir vis tuo paciu ritualu. Viskas buvo liuks. Nakti ismiegodavo nevalges ir neatsibudes jau nuo 6 men. Bet kazkur nuo metuku prasidejo nemiegojimai. Uzmiegdavo jis graziai savo lovytej, bet nakti atsibudinedavo po kelis kartus ir as turedavau valandom glostyti ji. Neapsikente pasiemem viena nakti i savo lova, ir nuo tada kiekviena nakti ateidavo pas mus. As jau net nejausdavau kaip jis nakti isiropscia pas mus. .
Buvo uzeje tarpai kai ir uzmigti nebenorejo savo lovytej, bet susitvarke. Bet man atsibodo tokie naktiniai pasivaiksciojimai, ir dar pasidomejau, kad daug vaiku mokyklinuku dar miega su tevais. Tai nusprendziau nuo preito sekmadienio, kad vaikis i musu lova daugiau neateis. Jam visgi jau 2 metukai !
Nu ir ka, vargstam vis dar. Pirma nakti atsibudinejo kas valanda, dabar jau reciau, bet uz tat dabar kai atsibunda, tai 2 -4 val negali uzmigti . Kai tik isgirstu jo inkstima is kart einu pas ji nuraminu, glostau, kartais uztenka tik tschhh pasakyti. Bet keltis kas 5-10 min ir lekti pas ji mane jau taip nuo koju nuvare, kad jau pati nebegaliu uzmigti. Vakarais atsigulu anksciausiai, bet vartausi pora valandu kol uzmiegu.

CIKADELE, o tu bandei po truputi atskiesti misinuka? Tik po labai nedaug, pvz kas savaite ar dvi, dek po viena kauseli maziau milteliu i tiek pat vandens misinukui. Mano drauges mergyte taip pat labai sunkiai miega nuo pat gimimo, o jai jau 2,5 metu, tai jai sitas budas padejo atprasti nuo pienuko nakti.

Ir dar kazkuri mamyte rase, kad sunku nakti vis keltis daryti misinuka, atausinti. As tai turejau toki buteliuku sildytuva, tai pasidarydavau is vakaro buteliuka ir istatydavau i sildytuva, ir budavo kaip tik. Arba prisipilk buteli atsaldyto virinto vandens, ir gali is vakaro isideti miltelius i buteliuka, kad nakti liktu tik vandeni uzvirinti (arba is termoso isipilti ) ir dapilti salto virinto vandens.

ačiū advokate, aš irgi vyrui sakau, kad antras bus ramesnis, nes bijo to vargo kaip baubo, kai prisimenu, miegodavo tik kam nors ant pilvo-tai ta rolė tekdavo vyrui, nes aš ant nugaros nemiegu arba reikėdavo paėmus ant rankų tūpčioti, sūpuoti, kokį pusvalandį, kol nurimdavo
bet pala tai kiek didysis kartų prabusdavo?



nu čia tai taip
galime prisidengti savarankiškumo ar socialumo ugdymu, bet kokiu atveju ir tas migdymo metodas , ir darželis - sukurti mamų patogumui.