QUOTE(pandorita @ 2012 07 31, 20:22)
Na ir man, berods, prireikė patarimo ar paprotinimo

17 sav. Pienuko pradėjo mažėti vos pastojus ir dabar jis, kaip man atrodo, dingęs. Tačiau mažasis niekaip neatsisako minčių jį atgaivinti. Paspaudus spenelį, nė lašiukas neištrykšta, tačiau vaikui "pažindus" matosi, kad jo seilės ir burnytė pienuoti. Tai ir nežinau, tęsti tai ar jau baiginėti

Man šioks toks diskomfortas, bet ir mažajam labai ne kas būtų dabar nutraukus tą šventą reikalą... bet jei ne dabar, tai kaži kada
Aš su saviškiais buvau susimažinus gal iki dviejų kartų po pora ar tris minutes, paskui pagimdžius daugiau norėjo, bet per kelis mėn. vėl grįžom į du kartus, po to į vieną, ir dar sėkmingai metus valgėm

Buvo nemalonu, bet valgydavom tik tol, kol susikaičiuosiu iki 10. Valgom valgom, paskui sakau, jau skaičiuosiu, ir skaičiuoju kartais lėčiau, kartais greičiau

Nepriėjau to momento, kai jau sau pasakiau - viskas. O paskui jau susitarėm, kai 5 dienas neprašė.
Papildyta:
QUOTE(pandorita @ 2012 08 01, 10:15)
neįveikiamu įpročiu
Šį įprotį įveikia laikas

ta prasme, visi vaikai kažkada atsisako krūties - esu girdėjus, kad metų atsisako, o dažniausiai tarp trijų ir keturių metų.
Papildyta:
QUOTE(pandorita @ 2012 08 01, 15:27)
Nuojauta kužda, kad nesigautų mums tandeminis, nes berniukas labai brangina savo fabrikėlį. Žįsdamas apkabina kitą krūtį, naktį dažnai nepabudęs tikrinasi, ar jo maitintojos vietoje. Anksčiau galvojau, kad iki 20 sav. pabaigsim šį reikalą, o dabar net jokio plano neturiu, tiesiog
nejaučiu, kaip būtų teisinga. Kol kas nieko nekeičiu (tik dieną paretinu maitinimus), bet vis pagalvoju, kaži kuo čia baigsis
Palaipsniui reikia aiškinti, kad bus mažas leliukas, kad jam reikės pienuko, kad jis valgys tik pienuką, o tu jau moki kitką valgyti, ir kad reikės jam duoti pienuką pirma, o paskui ir tau, ar kažkaip panašiai. Pirmenybė vistik mažiukui bus, net jei ir du maitinsit, tai reiktų ta linkme aiškinti. O jei pajusit, kad reikia nutraukti, tai tas pats argumentas - leliukui reikia palikti. Ta prasme, leliukui pienuko reikės, arba teks dalintis, arba reikia atiduoti. Aš tai nekeisčiau nieko tame, kaip dariau, bet viskas priklauso nuo fizinės ir psichologinės savijautos, pirmiausiai mažasis, paskui mama, paskui didysis vaikas, taip susidėliočiau prioritetus.