bijau kad busiu bloga mama, tiesiog ragana 
nera pas mane nei kantrybes nei noro tiem vaikuciams.... 
O kaip tai padaryti? 
pati esu sau slyksti, kad tai nenoriu, bet nenoriu ir viskas, kaip uzsimanyti? patarkit, tikai jau nebe pirma jaunyste, gal butu laikas ir pagalvoti
, kaip mano mociute sako: del ko gi daugiau gyventi, jeigu ne del vaiku. Siaip nuo vestuviu niekada nesisaugojom, nes mano tokia nuomone: kada pastosiu tada bus labai gerai ir busiu labai laiminga 
, nors is dalies to labai bijau. Bijau gimdyti, bijau visu tu skausmu, bijau, kad nemokesiu gerai priziureti leliuko ir pan. Na kaip sakant visko prisigalvoju 
bijau kad busiu bloga mama, tiesiog ragana nera pas mane nei kantrybes nei noro tiem vaikuciams.... O kaip tai padaryti? pati esu sau slyksti, kad tai nenoriu, bet nenoriu ir viskas, kaip uzsimanyti? patarkit, tikai jau nebe pirma jaunyste, gal butu laikas ir pagalvoti 
ir pagimdysi lialiu prabus tokie jausmai kad tikrai daugiau tokiu niekur nepajusi ir busi tada ragana kai kas nors nores nuskraiusti tavo maziuka angeliuka ...tad mes visas nuostatas ir baimes ir pradekit gandrus gaudyti 
, kaip mano mociute sako: del ko gi daugiau gyventi, jeigu ne del vaiku. Siaip nuo vestuviu niekada nesisaugojom, nes mano tokia nuomone: kada pastosiu tada bus labai gerai ir busiu labai laiminga , nors is dalies to labai bijau. Bijau gimdyti, bijau visu tu skausmu, bijau, kad nemokesiu gerai priziureti leliuko ir pan. Na kaip sakant visko prisigalvoju bijau kad busiu bloga mama, tiesiog ragana nera pas mane nei kantrybes nei noro tiem vaikuciams.... O kaip tai padaryti? pati esu sau slyksti, kad tai nenoriu, bet nenoriu ir viskas, kaip uzsimanyti? patarkit, tikai jau nebe pirma jaunyste, gal butu laikas ir pagalvoti keista budavo , kai kitos pamaciusios leliu noredavo ji panesioti , apkabinti . man vienodai budavo bet viena ryta op ir suzinojau, kad esu 
oho, galvojau, kas dabar bus ? draugas suzinojes apsidziauge , sako, taigi nieko tokio, turesim vaikeli 
o man liudna buvo 
bet pamazi jis mane pripratino prie tos minties, kad busim nebe dviese na aisku , vistiek nelabai suvokiau , kad busiu mama 
bet viskas apsiverte , viena ziemos diena , diena kai gime musu sunus 
atnese ji toki maziuka varliuka ,jis prisiglaude prie krutines ir paziurejo i mane na man taip pasirode tuo metu va tada supratau, kad cia mano sunus kad myliu ji ir kad niekam jo neatiduociau 
o ir kantrybe is kazkur idygo , kad man buvo nebudinga
vaikiuka 
, bet kazkaip iskyla visokiu dvejoniu, kad gal as dar per jauna (23m.) kad reikes remonta daryty namie nes vaikuciui reikia geresniu salygu gyventi , bet ir labai jau norisi pabuti. kaip visi mum sako kai jau laiksi leliuko tai ir viskas susitvarkys
vaikiuka , bet kazkaip iskyla visokiu dvejoniu, kad gal as dar per jauna (23m.) kad reikes remonta daryty namie nes vaikuciui reikia geresniu salygu gyventi , bet ir labai jau norisi pabuti. kaip visi mum sako kai jau laiksi leliuko tai ir viskas susitvarkys bijau kad busiu bloga mama, tiesiog ragana nera pas mane nei kantrybes nei noro tiem vaikuciams.... O kaip tai padaryti? pati esu sau slyksti, kad tai nenoriu, bet nenoriu ir viskas, kaip uzsimanyti? patarkit, tikai jau nebe pirma jaunyste, gal butu laikas ir pagalvoti man jie atrode tokie kvaili ir as nemokejau su jais sutarti.....bet va pastojau ir mano jausmai vaikams kardinaliai pasikeite kai praradau savo angeleli supratau kad vaikai musu dziaugsmas ir tik jiem reikia paskirt savo gyvenima beje pastebejau kad dabar as tiesiog nebegaliu but be vaiku....einu pas drauge daugiau tam kad su jos dukrele pabuti taip kad salin tokias mintis ir pamatysi kai pajusi savo vaikuti savo pilvelyje suprasi ka tai reiskia.... 
taip kad salin tokias mintis ir pamatysi kai pajusi savo vaikuti savo pilvelyje suprasi ka tai reiskia.... 
va ka ir noriu pasakyti
bet viena ryta op ir suzinojau, kad esu oho, galvojau, kas dabar bus ? draugas suzinojes apsidziauge , sako, taigi nieko tokio, turesim vaikeli o man liudna buvo bet pamazi jis mane pripratino prie tos minties, kad busim nebe dviese, na aisku , vistiek nelabai suvokiau , kad busiu mama, bet viskas apsiverte , viena ziemos diena , diena kai gime musu sunus atnese ji toki maziuka varliuka ,jis prisiglaude prie krutines ir paziurejo i mane. na man taip pasirode tuo metu va tada supratau, kad cia mano sunus kad myliu ji ir kad niekam jo neatiduociau o ir kantrybe is kazkur idygo , kad man buvo nebudinga bet beda ta, kad maniskis, mirsa del vaiku... jis jau man kalba "as myliu savo dar negimusiu leliu" siaubiakas, jis vercia mane jaustis tikra ragana mano drauge viena sako, kad viska daro instinktai bet as vis dar abejoju... man butu pasaulio pabaiga jei pastociau nenoriu, kad taip butu, bet kad as taip jauciuosi PADEKIT MERGINOS, matau taip graziai apie lelius pasakojat, itikinkit mane kaip nors, gal ir as uzsimanysiu
bijau kad busiu bloga mama, tiesiog ragana nera pas mane nei kantrybes nei noro tiem vaikuciams.... O kaip tai padaryti? pati esu sau slyksti, kad tai nenoriu, bet nenoriu ir viskas, kaip uzsimanyti? patarkit, tikai jau nebe pirma jaunyste, gal butu laikas ir pagalvoti Norsd dabar kai pagalvoju, kad nesergu jokia liga, giminėj taip pat, tai ko aš iš savęs norėjau, nežinau 
Matyt ir pribrendus jau buvau tam reikalui (na man buvo 25m), nes be proto užsimaniau tapti Gal net greitu metu pačios nustebsit, kai panorėsit tapti 
(jau aišku neskaitant savojo )
