QUOTE(Sun23 @ 2008 03 14, 22:20)
Merginos, o ka man daryti, as nenoriu...

bijau kad busiu bloga mama, tiesiog ragana

nera pas mane nei kantrybes nei noro tiem vaikuciams....
bet zinau, kad reikia uzsimanyti

O kaip tai padaryti?

pati esu sau slyksti, kad tai nenoriu, bet nenoriu ir viskas, kaip uzsimanyti? patarkit, tikai jau nebe pirma jaunyste, gal butu laikas ir pagalvoti
visada sakydavau , kad nenoriu vaiku - su jais tik vieni rupesciai , bemieges naktys, nebeiseisi kada noresi ir kur noresi

keista budavo , kai kitos pamaciusios leliu noredavo ji panesioti , apkabinti . man vienodai budavo

bet viena ryta op ir suzinojau, kad esu

oho, galvojau, kas dabar bus ?

draugas suzinojes apsidziauge , sako, taigi nieko tokio, turesim vaikeli

o man liudna buvo

bet pamazi jis mane pripratino prie tos minties, kad busim nebe dviese

na aisku , vistiek nelabai suvokiau , kad busiu mama

bet viskas apsiverte , viena ziemos diena , diena kai gime musu sunus

atnese ji toki maziuka varliuka ,jis prisiglaude prie krutines ir paziurejo i mane

na man taip pasirode tuo metu

va tada supratau, kad cia mano sunus

kad myliu ji ir kad niekam jo neatiduociau

o ir kantrybe is kazkur idygo , kad man buvo nebudinga