Svarbiausia, kad nebutu per velu, to visoms ir linkiu
Mes irgi vis atideliojome, bet dabar yra kazkas kas mane tiesiog is vidaus skatina, kad tik greiciau, nezinau ar tai nuojauta ar didelis noras, bet labai norime. Nors galejome ir anksciau
bet vis laukeme geresniu laiku, norejom stogo virs galvos...,o dabar jau yra sienos su stogu, tik be langu
ir neaisku kada viskas bus uzbaigta, bet toks noras, kad jau nebesvarbu tas bustas ir karjera, nes dar tikrai ne pensininkai esam
Toks tas ryžtas - ateina suvokimas, kad tiesiog JAU laikas.
Svarbu, kad suvokimas būtų abipusis.
Pirmam vaikučiui man net nereikėjo ryžtis. Visada svajojau apie tai, kad noriu daug vaikų
bet kai sužinojau, kad laukiuosi, kažkokia baimė ir panika apniko kaip čia viskas bus
bijot pradėjau net
bet jaučiu, kad ir antro pradėjus lauktis supanikuosiu, nors ir be galo antro laukiu
Labutis esamos ir būsimos mamytės
Aš irgi senai svajojau apie vaikelį.. dar nebuvom vedę, gal kai buvau 19 metų, daugiau nieko kito vyrui (tuometiniam draugui) nekalbėdaua, kaip tik tai, jog noriu mažylio.. Aišku jis greit mano norus nuvijo tolyn, kaldamas į galvą kad neturim nieko dar, esam jauni ir panašiai.. Tada susiprotėjau (ačiū Dievui) ir paklausiau saviškio, kitais metais susituokėm, man 20 buvo
Ir padirbėję, įstoję mokytis, susitvarkę butą, nusprendėm jau šiais metais susilaukti stebuklo
Ir nėra jokios baimės ar abejonių
Laukiu nesulaukiu kada būsiu apdovanota šiuo stebuklu
Aš irgi senai svajojau apie vaikelį.. dar nebuvom vedę, gal kai buvau 19 metų, daugiau nieko kito vyrui (tuometiniam draugui) nekalbėdaua, kaip tik tai, jog noriu mažylio.. Aišku jis greit mano norus nuvijo tolyn, kaldamas į galvą kad neturim nieko dar, esam jauni ir panašiai.. Tada susiprotėjau (ačiū Dievui) ir paklausiau saviškio, kitais metais susituokėm, man 20 buvo
QUOTE(Gaske @ 2012 02 14, 18:38)
Toks tas ryžtas - ateina suvokimas, kad tiesiog JAU laikas.
Svarbu, kad suvokimas būtų abipusis.
As kai ir pasiryzus, bet vat mb buvo tas ryztas labai smarkus pries 2 metus uzejes, taciau, po 2 nesekmingu nestumu jis vengia apie tai kalbeti...o as ir pati kazko bijau, atrodo, jei paklausiu, o jis sakys, be abejo, bandom, ka tada reikes daryt?
QUOTE(Nedaklioska @ 2012 03 29, 18:12)
As kai ir pasiryzus, bet vat mb buvo tas ryztas labai smarkus pries 2 metus uzejes, taciau, po 2 nesekmingu nestumu jis vengia apie tai kalbeti...o as ir pati kazko bijau, atrodo, jei paklausiu, o jis sakys, be abejo, bandom, ka tada reikes daryt? 
Bandyt, bandyt ir dar karta bandyt... Vaikai tai yra stebuklas ir musu gyvenimo tikslas. Tad niekada negalima nuleist ranku ir bandyt kas bebutu
QUOTE(Miaffa @ 2012 03 29, 20:02)
Bandyt, bandyt ir dar karta bandyt... Vaikai tai yra stebuklas ir musu gyvenimo tikslas. Tad niekada negalima nuleist ranku ir bandyt kas bebutu 
Reikia imt jauti uz ragu, nes taip niekada neateis laikas... Suprantu, kad ir mb baisu po tiek patirties, bet negali gi visada nesisekti
Mane panika kartais vis apima po kiekvienų mėnesinių, kai žinau, kad vėl naujas ciklas, nauja galimybė... Kartais tyčia "nusuku" tą vaisingiausią dieną, nes nesijaučiu pasirengus. Kartais kaip tik atvirkščiai. Kai turi pernelyg daug kontrolės ir save gerai pažįsti, pernelyg baisu, viskas tavo rankose. Kažkieno GYVYBĖ mano rankose. Daug lengviau būtų jei tai būtų nesuplanuojamas, nesukontroliuojmas procesas...
QUOTE(Stirniukai @ 2012 04 23, 01:32)
Mane panika kartais vis apima po kiekvienų mėnesinių, kai žinau, kad vėl naujas ciklas, nauja galimybė... Kartais tyčia "nusuku" tą vaisingiausią dieną, nes nesijaučiu pasirengus. Kartais kaip tik atvirkščiai. Kai turi pernelyg daug kontrolės ir save gerai pažįsti, pernelyg baisu, viskas tavo rankose. Kažkieno GYVYBĖ mano rankose. Daug lengviau būtų jei tai būtų nesuplanuojamas, nesukontroliuojmas procesas...
Tikrai puikiai suprantu ta jausma, jau esam suplanave ta diena kada jau "vaisingos" imsimes veiklos, bet kuo arciau ta diena buna tuo baisiau, geriau jau nezinoti
Atrodo ko cia nervuotis, vyras yra, paciai jau greitai 30 metu, darbas yra, pats tas laikas pradeti...bet baimes akys dideles, labiausiai del finansu, ar uzteks tu pinigeliu vaikui, ar nebus klaida vaika parsinesti i nuomojama buta ir pan.
QUOTE(Gaske @ 2012 02 14, 20:38)
Toks tas ryžtas - ateina suvokimas, kad tiesiog JAU laikas.
Svarbu, kad suvokimas būtų abipusis.
Visiškai jums pritariu...
QUOTE(Sibirica @ 2012 04 23, 12:11)
Tikrai puikiai suprantu ta jausma, jau esam suplanave ta diena kada jau "vaisingos" imsimes veiklos, bet kuo arciau ta diena buna tuo baisiau, geriau jau nezinoti
Atrodo ko cia nervuotis, vyras yra, paciai jau greitai 30 metu, darbas yra, pats tas laikas pradeti...bet baimes akys dideles, labiausiai del finansu, ar uzteks tu pinigeliu vaikui, ar nebus klaida vaika parsinesti i nuomojama buta ir pan.
Manau, tiesiog bijote permainu. Atrodo ko cia nervuotis, vyras yra, paciai jau greitai 30 metu, darbas yra, pats tas laikas pradeti...bet baimes akys dideles, labiausiai del finansu, ar uzteks tu pinigeliu vaikui, ar nebus klaida vaika parsinesti i nuomojama buta ir pan.
QUOTE(Stirniukai @ 2012 04 22, 23:32)
Mane panika kartais vis apima po kiekvienų mėnesinių, kai žinau, kad vėl naujas ciklas, nauja galimybė... Kartais tyčia "nusuku" tą vaisingiausią dieną, nes nesijaučiu pasirengus. Kartais kaip tik atvirkščiai. Kai turi pernelyg daug kontrolės ir save gerai pažįsti, pernelyg baisu, viskas tavo rankose. Kažkieno GYVYBĖ mano rankose. Daug lengviau būtų jei tai būtų nesuplanuojamas, nesukontroliuojmas procesas...
Vajej, koks savas jausmas... as sakau, kad netyciukas viska pakeistu, bet kaip ta netyciuka netycia padaryt?
QUOTE(Sielaa @ 2012 05 03, 07:20)
Visiškai jums pritariu...
aš jau seniai pasvajoju apie leliuką, bet laukiau o momento kada abu norėsim... O dabar praėjus beveik metams po vestuvių abu nusprendėm kad jau laikas...
Tikiuosi gandrai greitai atskris pas mus

Labai linkiu, kad jie jus aplankytu








