Na, ir as zinau, kad atsiranda tu visokiu baimiu visai be reikalo, tiesiog is niekur. Ypac ju padaugeja, kai apsidairius aplink, pamatai laimingus busimuju tevu veidus, sveikus, linksmai kryksciancius vaikucius, mamas, tecius, isdidziai stumiancius vezimelius.... O dar ypac ipila alyvos i ugni visokios netaktiskos paciu gydytoju replikos bei uzuominos apie amziu.
As ilgai nenorejau vaiku, nes turejau kitu planu gyvenime, o be to, maniau, kad turiu sutikti tinkama vyra, o tada su juo susilaukti seimos. Ka gi, sis procesas uztruko. Na ir tegu! Uztat manau, kad teisinga zmogu issirinkau. Taciau, kol visgi nutarem, kad tikrai reikia mazylio, praejo nemazai laiko. Beje, tai buvo labiau mano iniciatyva. Ir kagi, gimdziau 33m. Sekmingai isnesiojau ir pagimdziau nuostabu berniuka. Labai norejau ir tiesiog neprileisdavau sau jokios negatyvios minties! O tu negatyviu bjaurybiu, buvo tikrai nemazai ir islysdavo jos kazkaip slapcia ir megindavo mane kamuoti. Tada as tvirtai pasakydavau sau, kad su Dievulio zinia man ir mano kudikiui viskas bus gerai. Ir tuo tikejau.
Stenkites galvoti tik pozityviai ir nepasiduokit baimes inspiruotoms analizems, nes galima visiskai nusipaistyti i lankas vien tik is nerimo, kas is esmes, yra tik nemaloni emocija. Kadangi emocijos trumpalaikes, neleiskite joms tapti ilgalaikiais jausmais, ka iskrapstyti is saves gali tapti kur kas sunkiau. Sekmes!