QUOTE(Kutosele @ 2014 06 04, 14:28)
Sveikos mergaitės,
siunčiu visoms po
kurios jau pasigražinot ir atsikratėt to, kas jums trukdė gyventi
Aš pati labai norėčiau tos operacijos. Nepatinka man tas vaizdelis lūpyčių, ir pastebėjau, kad su metais jos pailgėjo. Bet vat iškilo klausimas - aš dar negimdžiusi, tai jei pasidarysiu tokią operaciją, ar po gimdymo jos vėl nepadidės. Gal kuri žinote?
O mergaitės kurios pasidarė tą operaciją - ar likote patenkintos rezultatu?
Būsiu dėkinga už atsakymą.
Sveikos, mamytės
pasiskaičiau šią temą kiek galėjau daugiau ir likau labai nustebusi Jūsų, kaip mamyčių žiniomis. Atrodo, lyg lytinių lūpų operacija būtų kažkoks naujas, žmonijai nežinomas išradimas
Kutosele, kodėl po gimdymo jos turėtų padidėti? Juk mėsos neataugs..
Aš pati turėjau didelę bėdą. Dar nuo paauglystės pastebėjau, kad mano lytinės lūpos didelės, masyvios, palyginus su kitomis (o lyginau tiek pažiūrėjusi porno, tiek duše, tiek pleže). Jos buvo gerokai nukarusios, per apatines kelnaites itin matydavosi, atrodydavo tokios "pilnos", bei ant klitoriaus odelė buvo stiprokai užkritusi, jo net nebuvo matyti, o ir norėdama vargiai surasčiau. Dėl to labai kompleksavau. Man tai kėlė didelį psichologinį diskomfortą. Kai susipažinau su MB tas diskomfortas vis dar buvo ir jis tik didėjo. Vis galvodavau, kad pas mane nėra taip, kaip turėtų būti, kad tai nėra normalu ir nutariau nueiti pas plastikos chirurgą konsultacijai, kad įsitikinčiau, jog neklystu manydama, kad mano vagina per daug masyvi ir kad viso to "turto" per daug. Mano lūkesčiai pasitvirtino ir daktaras pasakė, kad tikrai reikėtų pakoreguoti. Sutarėm operacijos datą, operavo privačioje klinikoje, personalas buvo labai malonus, operacija truko maždaug pusantros valandos, nors sakė, kad truks ~pusvalandį. Po visko gavau lauknešėlį - įklotus (binto medžiagos pavidalo, net nežinau kaip tiksliai įvardinti), antibiotikų 3-ims dienoms, vaistų nuo skausmo, dvejas kelnaites. Man darė klitoriaus bei didžiųjų lyt.lūpų mažinimo operaciją. Galiu pasakyti, kad buvo dvigubas skausmas. Pirmomis dienomis gulėjau "prirakinta" prie lovos ir keikiau save galvodama, kad padariau didžiulę klaidą. Skausmas buvo NEPAKELIAMAS tiesiogine to žodžio prasme. Tie įklotai, kuriuos davė buvo niekam tikę, kadangi ta binto medžiaga prilipdavo prie siūlių ir kaskart reikdavo atplėšti, kas buvo labai skausminga ir kvaila, kiekvieną kart norėdama tai padaryti turėdavau pakišti po vandens srove, tad nusipirkau naturelos mėnesininius, storus paketus, prie kurių neprilipdavo ir tai buvo išties geras variantas. Tinimas praėjo po ~2 sav., nusipirkau kremuką, tepiausi, po kiekvieno tualeto plaudavau, laikiau steriliai, labai prižiūrėjau, po mėnesiuko laiko sugijo ir rezultatu likau labai patenkinta. Buvo verta visų tų kančių, nes dabar pagerėjo ne tik mano pačios pasitikėjimas savimi, bet ir seksualinis gyvenimas.
as kazkaip vis kompleksuodavau del lytiniu lupu, jos buvo nukarusios, dideles. tikrai zymiai didesnes lyginant su kitu (ziurejau tiek internete, tiek ir pleze maciau), o galiausiai juk ir pati suvokiu, kad nera taip, kaip turetu buti. jauciau dideli diskomforta nesiojant triusikus, prie vyro jauciausi nepilnaverte. visada svajojau pasidaryti lytiniu lupu korekcija ir pagaliau tai igyvendinau! tik kad po operacijos dabar guliu ir jauciu nezmoniska skausma..jau emiau gailetis.. 
laukiu kol praeis ir kol matysis rezultatas! bet velgi, tam reikia laiko...
