[quote=vejavaike,2007 03 12, 12:08]
[quote=Ramsius,2007 03 10, 23:14]
LSveikutes, mielosios
ech, vakar jauciausi zygdarbi atlikusi - apejau visa AKropoli:) aisku, ne veina, bet vis tiek...zmoniu buvo jura, visaks akyse mirguliavo, norejosi istrukt is tos minios, kuri tarsi dusino mane..bet paskui viskas aprimo , nors negeriau jokiu vaistu. Aprimo savaime, ir as galejau ramiai vaikscioti po parduotuves
Sveika, Ramsiau, prisijungusi

Taip - man lygiai tas pats - ta sirdis neleidzia normaliai gyventi. Jau dukart dariausia echoskopija, sakydama gydytojai, kad man ji dauzosi kaip apsiutusi, kad rodos tuoj isleks is krutines...bet...nieko nerado. Sirdis savo vietoj, o tas dauzymasis yra nervinio pobudzio. Tau cia nuo nerimo taip. O kokius vaistus vartoji? Geri antidepresantus? o raminancius? Lankaisi pas psichoterapeuta ar psichologa?
[/quote]
Numanau, kad ta širdis nuo nerimo, bet va kad nuo tos širdies irnerimas didėja..Nu užburtas ratas
Dabar nieko negeriu ir niekur neinu...Ėjau prieš kokius 3 metus....Gal ir buvo geriau...Tik va labai man nepatiko kad alkoholio negalima kai vaistus geri, o jei neduokdie pavartoji biškį, tai paskui tokia panika užeina...
Geriau Cipramil...Ėjau pas vieną psich...Ne tas buvo, netikom mes viens kitam
Ėjau pas kitą, ta buvo lyg ir nieko...Bet neilgai...man jos reikėjo tik dėl vaistų...
[quote=virugie,2007 03 13, 10:32]
Labutis,
tikrai nustebau tave čia radus,tu man tokia faina ir stipri, net nemanau kad tokie žmogeliukai kaip tu ir problemų turi.
Man per meet taip nebūna nes esu tarp žmonių tik MB mane atveža ir parveža. Tai mudvi turim daug bendra sena vedybinė patirtis

stesai nervai. Tai o tau nuo ko prasidėjo kažkokia priežastis turėjo būt

Tai kur gydeis ar buvai kada pas psichoterapiautą? Tai gal širdis ir tik depresijos pasekmė? Aš visad buvau hipertonikė bet kai ėmiau gert antidepresantus kraujospūdis visad buvo normalus, o dabar tai šokinėja
Dabar prasideda pavasaris ir kai atsiranda saulės daugiau man buna nuotaika geresnė ir šiandien nušvitus saulei ir ir nemiegota naktis nieko nereiškia jaučiuos visai puikiai.
[/quote]
Ir aš nustebau...
Bet kažkaip kai pamačiau tave pirmą kartą, labai jau tu man artima pasirodei...Nžn kodėl

Gal nuojauta....
Nžn, nuo ko...Tik labai gerai pamenu pirmą kartą, kada užėjo tas silpnumas...Dičkiui buvo gal pora mėnesių...Gulėjau sau ant lovos, ir staiga pajutau kažkokį kvapą keistą...Ir pasidarė taip silpna...

Vat nuo tada ir kvapų įtartinų bijau, tuoj daros silpna...
O koks košmaras vienai namie pasilikt...Ne vienai, su vaikais aišku. Na, dičkis jau šis tas, kai jis yra, nėra taip bloga...Ir į lauką gi neinu viena, o į parduotuvę tai tiesiog žygdarbis nueit...va, ką tik buvau, tai spėjau pasiimt mišinuko dėžutę ir košelės Rapolui ir moviau prie kasos, galvodama kas bus jei nukrisiu...
O ar jum nebūna kad bijot, na...išprotėt? Atrodo, tuoj pradėsi nei iš šio nei iš to verkti, ar dar blogiau - šaukti, rėkti...O nžn dėl ko...Kaip baisu man tada būna...
Virugie, o kaip tau dieną, kai viena namie?
Уехала на встречу со СЧАСТЬЕМ.....А оно, это СЧАСТЬЕ, оказалось ещё больше, чем я думала...