QUOTE(Aile @ 2007 03 06, 11:45)
Pamenu man budavo su ta panika. Visada vyrui sakiau ,,man dabar sunku, tiesiog as pasveiksiu, juk gydausi". Man panikos momentu norejosi zaloti kitus ir save ( na nestipriai). Pamenu visai savisaugos instinkto nebeturejau. Baseine sokinedavau nuo 8 metru bokstelio ( visai nekreipdama demesio kad galiu ka nors issisukti), arba einu per gatve neziuredama ar tai saugu. Vyras mane globojo kaip maza vaika.
Dabar jau to nebera. Noriu gyventi ir dziaugtis gyvenimu. Pagaliau jau ryztausi pagalvoti apie atzala seimoje.
Dabar jau to nebera. Noriu gyventi ir dziaugtis gyvenimu. Pagaliau jau ryztausi pagalvoti apie atzala seimoje.
Nu jo, Aile, gerai, kad vyras tave suprato ir palaikė... Tai jau depresija gal tau buvo? Ačiū Dievui, man taip nebuvo, tik norėdavau greičiau užmigti ir neatsibusti... O dabar gal jau veikia atidepresantai - pamiršau visai aš tą nerimą, gal dar dėl to, kad baisus gripas užpuolė...