pradzioj labai skaudziai isgyvenau,negalejau susitaikyti su tuom,kai isgirdau diagnoze atrodo kad zeme is po koju islydo,buvau apie metus depresijoj...siaip daug skaiciau apie ta liga,daug domejaus o paskui depresavau.dabar kai pagalvoju maziau gilintis reikia,maziau klausyt kas ka pasake,nes vienur paskaitai kad mirsta sitie vaikai dar mazi,kitur kad ir iki 40metu gyvena...tiesiog dabar ismokau susiimt i rankas ir galvot kad kaip bus taip bus,kitiems buna ir blogiau..stengiames dziauktis kekviena diena,kartais net pasimirstam kad mes tokie ligoniukai.stengiames ta visa laikotarpi iki paumejimo sekancio,gyventi taip kaip jokiu ligeliu nebutu
..bet zinai,buna ir tokiu dienu kai pasidaro liudna,pradedu bijot ateities,buna kad ir paverkiu,vyras ramina,sako kad dziaukis kad sendien gerai o ne apie ateiti galvok
...kazkaip turiu vilties,kad medicina sparciai zengia i prieki,ir kad viena diena,gal ir po desimties metu,sia liga pavyks pazaboti
juk mokslininkai vis placiau nagrineja genu indzinerija,o naujausi cistines fibrozes gydimo metodai ir yra genu persodinimas
...kiek klinikose yra vaiku su sia liga tai visus guldo ir leidzia antibijotikus.ivairaus amziaus vaikai guli,geriamus antibijotikus skiria tik dickiams,pvz jei kokie egzaminai,ar siaip i ligonine nenori gult,bet sake kad metuose viena karta reiketu leidziamu kurso.musiskis kai pratempe metus be antibijotiku tai net daktarai stebejos,sako siaip visi mazdaug apie pusmeti pratempia.jei jums neskiria leidziamu,tai tikriausiai netokios piktos bakterijos auga kaip pas mus 
....o grupe turit?paumejimo metu purskiates salbutamoli?
