Įkraunama...
Įkraunama...

Negalėjo pilnai "išsiskleisti"moteriškumo"žiedas"

Pagaliau! Visi požymiai rodo, kad esu nėščia! Džiaugsmas, laukimas, nežinomybė, nerimas.Trečias mėnuo...,o Dieve, JI nori iš manęs pabėgt...mano džiaugsmui pasilieka gyvent manyje. Nėštumas eina į pabaigą, numatyta gimdymo data spalio 31d. Domiuosi tuo ir laukiu..., bet perdaug nesidomėjau tuo, kas ištkrųjų manes laukė.
Spalio 10d. 5val. ryto. Išbudau nuo kažko šilto ant šlaunų, bijojau pajudėt, paliečiau-šlapia...pažadinau vyrą, kai tik sujudėjau ir pliūptelėjo vandenys. Nė mažiausio skausmo manyje. Nuvažiavom į artimiausius, planuotus Alytaus gimdymo namus. Budintis gydytojas apžiūrėjo, įleido į gimdyklą ir liepė laukti. 8val. keitėsi pamaina, kaip tik atėjo ta gydytoja, pas kurią lankiausi apžiūrai. Atėjo ir 12val., o aš vis jaučiausi taip pat, gydytoja su akušere ,apžiūrėję, palinguodavo galvom schmoll.gif ,nežinau net kodėl, bet jaučiausi rami ir per daug neklausinėjau, net lyg pajuokavau:
-Gal aš gimdysiu be skausmo?
Po pusiaudienio ir prasidėjo: skatinamieji vieni po kitų,beprotiškas skausmas,rėkimas...
Pagaliau 18.30val.sujudimas,greitas paruošimas operacijai,pilna narkozė...ir jau 18.55val. už operacinės durų vyras išgirdo jos balselį,pirmas pamatė taip pat jis(aš dar negalėjau nei žinot,nei matyt,nei girdėt...)Kad turiu dukrą išgirdau kaip per sapną tik po geros valandos,o pamačiau dar vėliau. Atnešė į palatą mažą "kūliuką"su gražiu veideliu wub.gif .Dėkinga gydytojai,kad ji suspėjo...nes ant virkštelės buvo mazgas,kuris tai užsitraukdavo,tai atsileisdavo (taip manoma). Matyt iš aukščiau lėmė,kad ji pasibelstų anksčiau laiko.Net sunku buvo susivokt,kad pagaliau aš ją turiu,kad ji mano! Po operacijos net negalėjau jos paimt ant rankų, sunku buvo pasiverst maitint.Pjūvis gijo komplikuotai.
Motinystės pradžia buvo labai sunki,bet po tokios patirties tikrai neatsižadėjau ir labai norėjau antro vaiko. Ir turiu. Pirmas cezaris buvo atliktas todėl, kad nesivystė gimdymo eiga(visiškai neatsidarinėjo kaklelis)Antro vaikelio gimimas buvo nustatyas kovo 8 dienai.Artėjant šiai datai atsiguliau į ligoninę, po gydytojų apžiūrų buvo nusprestas planinis cezaris 8d. 9val.Iš vakaro buvo atliktos visos procedūros, reikalingos prieš planinę operaciją(be to apsėjo skubota operacija). Ryte, į darbą atėjus, turėjo operuoti ta pati gydytoja.Atsiguliau į lovą su laukimu ryto...snaudžiau,kažkaip skausnojo...ir vėl pajaučiau nubėgančius vandenis doh.gif (likimas vėl iškrėtė šiokį tokį pokštą).Susiradau budintį gydytoją ir jau 23.40val.laukiau narkozės(priėmiau siūlymą pilnai narkozei).Gimimo įrašuose turiu 3mėn. 8d. 00.05min.gimusį sūnų,savo "tulpiuką".Po šios operacijos atsigavau žymiai greičiau ir lengviau.Labai džiaugiuosi, kad JUOS turiu,nors ir negalėjo pilnai išsiskleisti mano moteriškumo "žiedas",negalėjau pirma išgirsti, pamatyti,priglausti prie krūtinės,kaip dauguma kitų mamų.

P.S. AČIŪ Alytaus gimdymo namų gydytojams ir visam personalui, kurie rūpinosi mumis,be jokio išankstinio susitarimo(gavo tik kuklią padėką).
Atsakyti
Po žodžio "žiedas" neparašiau svarbiausio:negalėjau pati pagimdyti...
Atsakyti
na, kaip pati sakai, juk svarbiausia kad JUOS turi wub.gif
Atsakyti
QUOTE(Mea @ 2007 01 14, 01:49)
na, kaip pati sakai, juk svarbiausia kad JUOS turi wub.gif

drinks_cheers.gif
Atsakyti
žinoma sveikinu kad turi savo pupuliukus jau ir išgyventi vargai jau pamirti ir toli thumbup.gif
Atsakyti
QUOTE(krispuka @ 2007 01 14, 14:44)
žinoma sveikinu kad turi savo pupuliukus jau ir išgyventi vargai jau pamirti ir toli thumbup.gif


Taip, kai auga sveiki lelkos, tai gimdymo ir po jo, vargai greit pasimiršta.Kai užtikau šią temą, atrodė, kad nelabai ką turiu ir pasakyt ax.gif , bet, kai pradėjau, atgijo visi vaizdai(net ašaros akyse ėmė kauptis).Dar neparašiau vyro reakcijos, kuris laukė ryto, o aš jau naktį pranešiau apie sūnų ir kaip ryte, atėjus į darbą gydytoja ieškojo manęs palatoje operacijai, o aš jau buvau kitame skyriuje po viskam. rolleyes.gif
Atsakyti
Nesvarbu, kaip vaikučiai ateina į šį pasaulėlį, svarbu, kad jų laukia mylintys tėveliai mirksiukas.gif
Atsakyti
Tikrai, nesuk sau galvos, kad negalejai ju pagimdyti pati. Juk buvo tam tikros komplikacijos ir panasiai. Svarbiausia laimingas rezultatas, isivaizduok jei dukte butu gimusi su tuo virksteles mazgu? Nezinia, kuom viskas butu pasibaige.
As pati vaikeli turiu po cezario operacijos, ir del tam tikru priezasciu maitinti negalejau. Pradzioje ir as galvojau- kokia as motina- nei gimdyti nei maitinti....
Ilgam atidejau minti apie 2 vaika...O dabar suprantu, kad tai tik pradzia... Ir jeigu manes toks pat likimas laukia su antru vaiku- tebunie...
Svarbiausia, kad vaikas augtu mylincioj seimoj, butu laimingas... Isaugint doru ir geru zmogum zymiai svarbiau, nei galimybe gimdyt naturaliai paciai...
Atsakyti
svarbiausia, kad į pasaulį ateina laukiami ir mylimi wub.gif wub.gif O kokiu keliu ateina- ne visada nuo mūsų priklauso 4u.gif
Sėkmės 4u.gif
Atsakyti
svarbiausia, kad mažuliai sveiki, kad tu juos tri, kad nieko bloga nenutiko ir dabar yra dar viena didelė graži šeima thumbup.gif
Atsakyti
Tai va, aš tuo ir rorėjau pasakyti, kad gimdymas jau toks dalykas, kurio nelabai gali suplanuot, išsivaizduot, dažnai būna visai kitaip negu tikiesi.Per pirmąjį nėštumą domėjausi gimdymo požymiais ir pan. , o apie cezarį beveik nežvigterėjau, kokiais atvejais jis daromas, tada atrodė, kad to man nereiks. ax.gif
Atsakyti
ax.gif svarbiausia kad jie yra mylimi, o atejo pas jus tada kad jiems reikejo ir nebesvarbu visai kad negalejau pati gimdyti, kartais planai virsta aukstyn kojom ir ne taip kaip norim doh.gif
Atsakyti