QUOTE(austeja11 @ 2010 11 08, 00:07)
dar tau visas gyvenimas pries akis, nors nezn kiek tau metu, bet tikrai nusisypsos laime ir tau.

o man labai daznai, ypac vakarejant apima tokia panika, pagalvoju apie viska kaip sunku darba rasti arba ima nezinia kokio darbo ieskoti esu baigus mokslus bet pagal tokis moksla mazai darbo, baisu daros kad neturiu pinigu, neturiu savo namu, masinos, neturiu giminiu, draugu, neturiu kam pasipasakoti kas mane slegia, kartais kai prieina kas nors gatveje ir nesamoniu kokiu prisneka - isvis pasiurpstu, atsigulu miegoti ar ruosiuos eiti miegoti tai ima mane panikavimas ir isterija, pradedu zliumbti ir neuzmiegu visa nakti, o ypac kai buna kokie egzai ir is ryto ar vakare mokausi tai net visa sirdis man dreba nes labai nervojuos.
cia ne ""panikos ataka"". jos sakyciau nesi pajutus, tai toks jausmas, negaliu nusakyt, kai tu pats zmogus nesupranti kas daros, tai ziaurus jausmas, atrodo kad isprotesi, kad tuoj mirsi , kad tuoj tuoj bus kazkas, ko negali nusakyt nei zodziais, nei mintimis, nei gestais parodyt.
Papildyta:
QUOTE(noriu kavos @ 2010 11 07, 00:55)
Labas vakaras
jungiuosi prie jūsų su savo silpa nervų sistema

Jau kokie 4 metai, kai turiu tokių su nervais susijusių problemėlių.. Viskas irgi prasidėjo nuo didelio pervargimo, streso. Nuo to laiko ir esu perdėtai jautri ir nervinga. Susinervinu dėl belekokio menkniekio ir jo negaliu išmest iš galvos, o tiesiog "kaupiu" savyje, nuolat galvoju apie tai, kol galiausiai apsižliumbiu iki kažkokio nervinio priepuolio (kada visa drebu, atrodo širdis stoja, išprakaituoju). Atrodo, nebeprisimenu nei dienos, kad būčiau visiškai atsipalaidavusi, nesinervinčiau dėl nieko.. Tiesiog nuolat esu "įtemptais nervais"

Atsirado bėdų su širdim - padarė daugybę tyrimų, nieko nerado - išvada - viską nurašė padidintam jautrumui, nervuotumui. Atsirado žvynelinė - pati įtikinamiausia priežastis - padidintas jautrumas, nervuotumas. Kažkoks neaiškios kilmės kvėpavimo sutrikimas (negaliu pakankamai įkvėpti oro) - aišku, dėl padidinto jautrumo, nervuotumo. Neaiškios kilmės galūnių polineuropatija - vėl tas pats... Žodžiu, visos ligos nuo nervų, bet net nežinau, kaip sau padėti. Kiti patarinėja, kad tiesiog neimk visko taip i galvą, mažiau pergyvenk.. Bet juk taip neįsakysi sau, nu nemoku taip ir viskas

vyras jau po truputi mane nuteikinėja vizitui pas psichiatrą.. Jaučiu, kad tai neišvengiama...
sveika, visi jusu, negalavimai panasus i ""nerimo sutrikima"", isivaizduoju kaip sunku gyvent taip, viska pragyvenau ta pati, tik gal daug kartu stipresniais smugiais, nes visuos situos negalavimus lidedavo "" panikos"" atakos, del kuriu atsidurdavau ligoninej, kviesdavau greitaja nes nesuprasdavau kas man dedas, ligoninej nieko nenustato, ir vel namo, iki kito tokio priepolio, kol galu gale atsiduriau pas psihiatra, tada antidepresantai, raminamieji vaistai. tik vaistu pagalba , su sypsena pradejau zvelgt i gyvenima. tad, kentet, ne iseitis, nera taip baisu eit , pas psihiatra, kaip atrodo, siulau ieskot ten pagalbos, ir matysit , kaip lengviau bus. sekmes