QUOTE(Kvota9 @ 2011 08 20, 20:30)
Sveikos paneles. Prisijungiu ir as prie Jusu "klubo". Savo pirmaja panikos ataka prisimenu gerai. Buvau maza, gal kokiu 11-13 metu pas mociute, bet man tikriausiai pasireiske ta "depersonalizacija", nes nesuvokiau kas esu, kur ir kodel. Veliau tie priepoliai pradejo kartotis dazniau ir dazniau. Po to kaz kari laika geriau jauciausi... na tik gal prie kokius 4 metus mama sake, kad perskaite laikrastyje straipsni, kad zmonems buna tos "panikos atakos". Tada pradejau dometis jom... dabas deka Jusu suzinojau, kas ta depersonalizacija. Sio metu man tikriausiai yra paumejimas, nes nuotaika dingo... priepoliai kartojasi, bandau juos kontroliuoti, bet kelis kart nepavyko. Buvau Panoramoj, knygu parduotuvej ir staiga pradejau apie tai galvoti, issirutuliavo ir jau galvojau, kad isprotesiu tuoj, o dar buvau su savo mazyte dukra... Na zodziu nekas. Nesinori , aisku iseiti is namu, neramu ir baisu, bet as vistiek einu, ir vaziuoju... na bus kas bus. Perskaiciau cia apie Triptana, pagersiu, ziuresiu... Siaip viena is priezasciu gali buti skydliaukes problemos, o man kaip tik isoperavo prie 3 men visa skydliauke, tai dar nesidariau hormonu tyrimu... rugsejo pradzioj sake gydytoja ateiti, tai dar kokias 3 savaites teks gyventi nerime.
Kazkaip nesinori tu antidepresantu gerti... Gal zinote kokius psihologus ar psichoterapeutus.. vienu zodziu gydytojus, kurie kam padejo susidoroti su sitais priepoliais?

labas, mano atvejis panašus:) Mano sydlaiukė išopruota prieš 2 metus, praėjau visas panikos atakas, nerimus, ilgus metus vartojau cipralexą, dabar situacija keičiasi, nerbevartoju ad, bandau save valdyti, gyvenu visavertį gyvenimą, susitaikiau su savo esama situacija, o kad skydliaukė pašalinta nuo to tik geriau, mažiau nervų išdrasko. O vaistų nebijok, jie nepablogins , o tik suteiks komfortiškesnį gyvenimą.
