QUOTE(Xero @ 2011 08 22, 15:37)
Man PA kartais kyla tik tik nubudus is miego. Pramerki akis jau kazkokioje nenormalioje auroje ir tada jau smogia

.
O jums buna,kad
einant gatve atrodo,jog krisi,kyla baime,kad tuoj prasides PA, gal aplinkiniai jau mato "nenormalu" elgesi? Arba kokiame mikroautobusiuke

. Dieve, as net
pas kirpeja nebegaliu nueiti, nes ir ten jauciuosi nesaugiai. Kartais atrodo, iseisi kazkur "atsipalaiduot", o tas atsipalaidavimas virsta i
nuolatine itampa.
Visiškai tas pats.....Atsipalaiduoti galiu tik namie, kai šaliai sese, ir tik su

. Ir alkoholio kuo toliua tuo daugiau reikai...Tada ir vaistų gėrimas nenormalus, nes jau vakarinės dozės nebeisgeriu.....
Vienu žodžiu kolkas yra siaubinga......DAr ir depresija puola, savigrauža, kaltės jausmas prieš vaikus kad negaliu su jais niekur nueiti, o tik namie tūnau....
QUOTE(Xero @ 2011 08 23, 19:19)
Na va, buvau siandiena pas psichologe. LABAI nusivyliau ta nuolat i laikrodi ziurincia ir vis primenancia kad "turime sesis nemokamus susitikimus" persona. Jau taip sunkiai iki poliklinikos nusigavau su visomis baimemis, o po to vizito apskritai nuotaikia dingo. Nepasiule jokios terapijos, nieko. Belieka eiti pas psiciatre ir prasyti siuntimo i ligonine, nes nerimas baigia nuzudyti. Arba as ji nuzudysiu...
Ramsiau,kaip tavo sveikatele? Ar padeda vaistukai?
QUOTE(Xero @ 2011 08 24, 16:25)
Na va, panos, israse gydytoja ir man siuntima i "durnyna"

. Juokauju,tik tos ligonines pavadinimas labai jau nepatraukliai skamba

. Gydytoja norejo i stacionara guldyt, bet neturiu kur vaiko palikti, be to gal ir geriau i dienos stasionara, nusibostu ten kiaura para but.
Labai labai tikiuosi pagerejimo

. Taip norisi,kad gyvenimas prasviesetu ir nebeliktu to nerimo

.
Manes rugsėjo 6 irgi poliklinikos psichologė laukia. KAži kaip bus....JAučiu porašysiuos į stacionarą, į ta afektinių ligų skyrių...Nes nebeištversiu...
Xero,
o tu juk iš Panevėžio buvai? KAip KAune atsidūrei? Ir kur kitą dukrą padėjai?????
Уехала на встречу со СЧАСТЬЕМ.....А оно, это СЧАСТЬЕ, оказалось ещё больше, чем я думала...