Sveikos merginos/moterys

esu naujoke, užsiregistravau čia, nes ieškodama informacijos ir bendraminčių(panikuotojų

) radau čia Jus!Labai gera pasidarė, kad ne viena tokia, nors teko ir anksčiau skaityti ką rašė prieš tai pokalby dalyvavusios, panašiai 2007metais:)) Tai dabar nustebau, kad šiom dienom, nauji pokalbiai, galvoju reik ir man pasireikšt nieko nebus:) Taigi, "sergu" ta bjaurastim jau du metai, lankiausi palyginti gal ir mažiau nei kur reikėjo, bet kažkaip ir pats žmogus jaučia kas jam yra. Tarkim, nebėgiojau daug po ligonines, nes pati žinojau, kad susirgau ne nuo skydliaukės, o nuo iš tikro mane gan sukrėtusių įvykių. Daug kas rašot, kad geriate vaistus, taigi ir man teko gerti beveik metus Cipralex, kuris mane lb slopino, tačiau man tada atrodė, kad realaus poveikio jis man neturi, sakydavau psichiatrei, kad manęs neveikia vaistai, kad vis dar jaučiu nerimą, tai išrašė dar ir fluanxol, psichotropinį vaistą irgi. Na vienu žodžiu, vieną dieną supratau, viskas, aš taip negaliu - vaistų man nereikia, galiu be jų, jaučiau. Taigi kad ir buvo daug visokių rūpesčių, o pas tą pačia psichiatrę netgi eit ir pinigų neturėjau tiek (apsilankymas -100lt.) tai nusprendžiau, kad reikia man psichologo, psichoterapeuto, o ne visos tos chemijos. Na ir pradėjau mažinti kol visai sumažinau. Dabar kai pagalvoju, tai dar drąsi buvau taip savivaliaudama...

) bet viskas baigėsi su vaistais, o psichiatrei jau daugiau neskambinau. Ilgai svarsčiau kur dar kreiptis, kaip man galima padėt, kaip sau padėt, bet iš tikro pati savo minčių tikrai jau nesugebėjau sudėliot, viskas atrodė kažkokia painiava - kito žmogaus gyvenimas. Minėjau, kad ruošiausi kreiptis pas psichoterapeutą, taigi ieškojau tokio varianto, kad būtų ir geras ir pigu (lietuviškai:D) Galų gale susiradau. Lankausi jau kokius 4mėn. Na ir galiu visoms jums pasakyti - pokalbis veikia galingiau nei jokie vaistai!!Jeigu reikia galiu duoti psichoterapeutės kontaktus, veiksmas Vilniuje. Moku 50lt. Bet užtai matau rezultatą, suprantu savo problemas, suprantu kas mane skatina, kas mane slopina, kad pati daug ko sau neleidžiu, smerkiu be reikalo, kad neleidžiu sau jausti, pykti. Atsirado ir viso šio sutrikimo bendras suvokimas, kad didžiausias dalykas, kuris skatina atsirasti paniką, baimę yra neleidimas sau jausti. Negalima to, negalima ano...Nepyk, negalima, ką kažkas pagalvos, ko nepagalvos, o KUR AŠ?Kai dingstame, kūnas atveda mus į mūsų kelią iš kurio išėjom save blokuodami - atsiranda PA. Taigi, nežinau ar kažką čia suprasit ką prirašiau, nu bet žinau viena- pati esu kartais sėdinti ir užsikasusi blogom mintim, bet viskas - neleiskit sau pasiduot tom mintim, jos nuveda į bedugnę, todėl šituo pasisakymu noriu jums visoms panelės ir moterys pasakyt - Jūs turit teisę būt laimingos ir tokios būsit, tai kas vyksta dabar yra laikina, tai Jūsų proga sustatyt save kaip žmogų iš naujo, o kad tas kelias būtų ne toks dulkėtas reikia viena kitai padėti, todėl ir prisijungiu prie Jūsų

)