laikykites kaip nors
laikykites kaip nors
o as masciau kad XANAX tai AD 
mano daktaras nepripazysta mano ligos tau sako reikia sporto ir viskas praeis atsipalaiduoti, o as ir galvoju zmogau man toks jausmas kad stogas nuslinks o jis apie sporta sneka ir vaistu neduoda.
vat btokie Airijos daktarai.Ateina vakaras ir bijau buti namuose nes gyvenu tik su vaikais.
mano daktaras nepripazysta mano ligos tau sako reikia sporto ir viskas praeis atsipalaiduoti, o as ir galvoju zmogau man toks jausmas kad stogas nuslinks o jis apie sporta sneka ir vaistu neduoda.
vat btokie Airijos daktarai.Ateina vakaras ir bijau buti namuose nes gyvenu tik su vaikais.
na jo.Bandysiu rytoj nueiti paziuresiu ka jis man pasakys nes cia nesamone kad pati vaistus nusistatau ka gerti, nes daktaras man sako duociau tau vaistu bet nenoriu kad organizmas priprastu.Tai palauk o kad man stogas vaziuoja tai jam ne motais.kad suaugusi moteris bijo buti namuose tai cia normalu??/
QUOTE(fifa1111 @ 2012 01 20, 00:52)
na jo.Bandysiu rytoj nueiti paziuresiu ka jis man pasakys nes cia nesamone kad pati vaistus nusistatau ka gerti, nes daktaras man sako duociau tau vaistu bet nenoriu kad organizmas priprastu.Tai palauk o kad man stogas vaziuoja tai jam ne motais.kad suaugusi moteris bijo buti namuose tai cia normalu??/
Aš manau, kad reikia visus būdus pradžioj be vaistų išbandyti, o judėjimas yra labai galingas, nors ir atrodytų, kad kas čia tokio, jei pabėgiosiu ar pasportuosiu? Iš tikrųjų, sportuojant natūraliai organizme pasigamina seratoninas- lamės ir ramybės pojūčio hormonas, o AD cheminiu būdu tą hormoną mūsų kūne gamina.
niekada ir joks zmogus nesupras kaip tu jautiesi, pats to nepajutes. as pati kai jausdavausi blogai, tai maniskis i mane ziuredavo kaip i tingine kokia. viena grazia diena radau straipsni apie savo liga ir daviau jam paskaityt, tada is jo isgirdau : siaubas, ir tu sitaip pastoviai jautiesi? tai dabar supranta kazkiek jis mane... na bent tikiuosi, kad supranta
QUOTE(vitutea @ 2012 01 20, 01:24)
man tai tikrai joks sportas nepadetu, nes as tiesiog neprisiversciau sportuot. kai guli ibedus zvilgsni i lubas, kai paeit zmoniskai negali, nes galva sukasi, ausyse spengia, pykina ir tt, tai apie joki sporta tokios busenos net pagalvot negaleciau...
Na va, teisingai pasakyta "neprisiversčiau sportuoti", turit pasirinkimą-prisiversti arba ne. Kai aš sedėjau ir galvojau, kad pasaulis man jau nustojo suktis, egzistuoti, nebeverta gyventi, nes vistiek nėra nieko, kad nors kas pasikeistų, būsena baisi, išeiti niekur negaliu o ir nesinori... žinokit iš principo, kažkokio užsispyrimo ėmiau ieškoti bet kokio siūlo, kad tik užsikabinti. Buvo sunku, daug ašarų ir pastangų keistis. Ėmiau sportuoti, ieškoti naujų draugų, rašytis "auksines mintis", galvoti tik pozityviai, filmus žiūrėti tik linksmus, lankiau įvairias terapijas ir t.t. Bet rezultatas mane pačią nustebino
Dabar tikrai labai retai PA užeina, juos lengvai valdau, be to nuotaika jau antras mėnuo puiki, ko nebuvo jau kokie 4metai. Rinktis reikia mums pačioms, mes atsakingos už savo gyvenimą, ne gydytojai ir ne aplinkiniai
