QUOTE(fifa1111 @ 2012 01 19, 16:20)
Sveikutes esu naujoke siame forume, bandau junktis prie jusu.
Pries 2 metus prasidejo baimes,nerimo atakos,sirdies permusimai nebenorejau nei gyventi tapau apatiska viskam tik gulejau lovoje bet ir tai jauciausi kaip mirusi.Pradejau gerti xanax reikejo daug laiko kol atsistaciau, bet nuo tu vaistuku tokia kaip apiblaususi vaiksciojau ir gyvenima maciau kaip per ruka.Pradejau mazinti dozes jau atrode ateinu i normalu gyvenima be vaistu, ir sia tau.Pries savaite turejau tokiu problemeliu ir man vel viskas sukilo
bijau buti viena namuose kad galiu numirti, uzeina toks stiporus jausmas kad tuoj jau isprotesiu vakarais drebulys stiprus pradeda kresti galva svaigsta ir dar visokiu tokiu negalavimu.Kadangi gyvenu ne lt tai mano gydytojas esaantis cia pasake kad man reikia sportuoti ir viskas praeis nereikia jokiu vaistu.tai gaunasi taip kad vaistukus gaunu is lt o sis daktaras neteikia jokios pagalbos.Gal ir negerai padariau kad pradejau as gerti vaistus, bet manau be ju butu dar labiau sveikatele paslijusi arba gryzusi i pradine padeti (kokios nelinkiu nei didziausiam priesui).Mane tik viena mintis kamuoja nejaugi taip ir teks vargti visa gyvenima su tom baimem kaip kokiam mazam vaikui
Pries 2 metus prasidejo baimes,nerimo atakos,sirdies permusimai nebenorejau nei gyventi tapau apatiska viskam tik gulejau lovoje bet ir tai jauciausi kaip mirusi.Pradejau gerti xanax reikejo daug laiko kol atsistaciau, bet nuo tu vaistuku tokia kaip apiblaususi vaiksciojau ir gyvenima maciau kaip per ruka.Pradejau mazinti dozes jau atrode ateinu i normalu gyvenima be vaistu, ir sia tau.Pries savaite turejau tokiu problemeliu ir man vel viskas sukilo
bijau buti viena namuose kad galiu numirti, uzeina toks stiporus jausmas kad tuoj jau isprotesiu vakarais drebulys stiprus pradeda kresti galva svaigsta ir dar visokiu tokiu negalavimu.Kadangi gyvenu ne lt tai mano gydytojas esaantis cia pasake kad man reikia sportuoti ir viskas praeis nereikia jokiu vaistu.tai gaunasi taip kad vaistukus gaunu is lt o sis daktaras neteikia jokios pagalbos.Gal ir negerai padariau kad pradejau as gerti vaistus, bet manau be ju butu dar labiau sveikatele paslijusi arba gryzusi i pradine padeti (kokios nelinkiu nei didziausiam priesui).Mane tik viena mintis kamuoja nejaugi taip ir teks vargti visa gyvenima su tom baimem kaip kokiam mazam vaikui Sveikute, labai tave suprantu
. As jau kokia 10 metu su pertraukomis isgyvendavau ir tas baimes, ir panikos priepuolius, ir nerima, buvo ir nemigos. Zodziu eina kaku, nelinkeciau nei savo priesui tokiu dalyku 
. Ka galiu pasakyt, nebeiskenciau, nuejau pas psichiatra - ir pradejau gerti AD, na dar plius xanax arba clonazepam labai labai mazom dozelem. Na padeda man jie tikrai, nors dar kartais uzeina tie priepuoliai nedideli tokie. Taciau dabar pradedu, kaip cia pasakius, prisitaikyti prie tokios saves. Pasakau sau: "Na bijau, bijau, panikuoju - ir ko dabar? Kas gi cia man nutiks? Na nugriusiu, nugriusiu, ras kas nors, iskvies greitaja, isves. Zodziu, kaip cia pasakius - tiesiog susigyvenu su tom baimem, panikom, nerimais. Ir matau, kad lyg ir maziau pradedu jaudintis. Jau nebe taip bijau eiti i parduotuve viena, i prekybos centrus. Ir aisku vartoju AD, galbut ir jie padeda keisti ta poziuri. Zinok galvoju, kad dar praejus eilei metu mes susigyvensim su savo panikom, rupes kiti dalykai, ir labai viliuosi, kad nereiks visa gyvenima but tuo mazu baimingu vaiku 
