nelabai suprantu aš čia ), vaikai nekalti, o gyvenimo su tokiu nebus... esi jauna, kaip rašei ir graži, gali gyventi dėl savęs, bent pabandyk, kol vyras TEN, o kai išeis pažiūrėsi ar dar norėsi su juo būti...
nelabai suprantu aš čia ), vaikai nekalti, o gyvenimo su tokiu nebus... esi jauna, kaip rašei ir graži, gali gyventi dėl savęs, bent pabandyk, kol vyras TEN, o kai išeis pažiūrėsi ar dar norėsi su juo būti...
antra vertus, jeigu ir toliau gyvena kitu sveikatos ir gyvybes saskaita gautu turtu, tai matyt, kad gerai ai vienzo, nesuprantu as tokiu moteru 
,aš nežinau ką tau patarti kaip elgtis,tik noriu papasakot savo situaciją.mano dukrytės tėtis sėdo į kalėjimą,kai laukiausi ketvirtą mėnesį.prieš tai mes su juo kartu gyvenom ir kaip mums atrodė mylėjom labai vienas kitą.na aš žinojau,kad jis užsiėma ne visai švariais reikaliukais,bet kaip sakoma meilė tikrai akla ir į nieką nekreipiau dėmesio ir neklausiau patrarimų.aišku kai sužinojau,kad laukiuosi buvo minčių negimdyti,jau turėjau du vaikus(ne nuo jo),bet jis labai norėjo,kad gimdyčiau vaikelį,žadėjo mesti savo blogus įpročius ir t.t.na ir įkalbejo.na bet neilgai ta laime teko džiaugtis.jį nuteisė 4,5metų laisvės atėmimo bausme.tai iš pradžių nežinau kas man darėsi,atodo vaikščiojau kaip nesava,žinojau,kad nieko negaliu pakeisti,jaučiausi tokia vieniša.na su juo aišku irgi daug bendraudavau telefonu,susirašinėdavom laiškais.buvau nuvažiavus ir nuvežus parodyt dukrytę.jis labai džiaugėsi,dėkojo man kad pagimdžiau jam vaikelį ir kaip visada žadėjo,kad išėjęs tikrai pasikeis.na ir taip kurį laiką bendravom gal kokius pusantrų metų.paskui aš vis dėlto sužinojau,kad jis ir kalėjime elgėsi visiškai kaip ir anksčiau ir kad nelabai matosi tas jo pasikeitimas į gerąją pusę.na su manim tai jis elgdavosi gerai,bet apie jo gyvenimo būdo pasikeitimą nebuvo jokių požymių.ir taip kažkaip ta meilė pradėjo blėsti.aš įsisukau į savo gyvenimo ratą(juk auginu tris vaikus),tai ir to laiko bendravimui su juo kažkaip neliko.o gal paprasčiausiai,kaip aš dabar galvoju,kad kažkaip noriu kitokio gyvenimo,o ne su tokiu žmogum,kuris nėra sąžiningas visų pirma pats sau.aišku aš jam ir neteikiau vilčių,kad lauksiu visus tuos metus jo ištikimai ir jis to nereikalavo.dabar jau nebesusirašinėju,tik dukrytės nuotraukas reguliariai dažnai siunčiu.ir tokios meilės kaip jaučiau tikrai neliko nė kvapo.myliu dabar jį tik kaip savo vaiko tėtį,bet kad viskas gryžtų ir būtų kaip anksčiau tai jau tikrai nemanau,kad bus.jam dar liko sėdėt daugiau kaip pusmetis.
,aš nežinau ką tau patarti kaip elgtis,tik noriu papasakot savo situaciją.mano dukrytės tėtis sėdo į kalėjimą,kai laukiausi ketvirtą mėnesį.prieš tai mes su juo kartu gyvenom ir kaip mums atrodė mylėjom labai vienas kitą.na aš žinojau,kad jis užsiėma ne visai švariais reikaliukais,bet kaip sakoma meilė tikrai akla ir į nieką nekreipiau dėmesio ir neklausiau patrarimų. Netgi jeigu paaiskeja kad jis visa ta laika tau melavo?
