Be abejo kad cia kiekvienos seimos reikalas, bet gaila tu vaiku, kurie auga seimose kuriuose tevai yra tik statistiniai tikejimo ispazinejai. Kadangi tokie tevai isikibe mirusios tradicijos nesupranta ir nenori suprasti savo vaiku, o tada ir kyla klonfiktai bei nesusipratimai.
Juk pasidometi kuom vaikas susidomejo yra nesunku ir santykiai bus geri, kai vaikas jaus tevu rupesti. Uzdrausti lengviausia ir kvailiausia. Issiaiskinus juk ir patarti lengviau ir atkalbeti jei ka
[/quote]
Nelabai supratau, kokios pasak tavęs yra mirusios tradicijos? tai dabar apie ką kalbam ar apie tikėjimą tos ar kitos religijos, ar apie tradicijas?
Kodėl tu taip manai kad tie tikintys nieko neišmano ir nenori išmanyti? kaip gi tu apsprendi tą statistinį tikintįjį.
Ką tada tokiu atveju kalbėti, kai iš visiško bedievo tampa uolus tikintysis, o iš to uolaus tikinčiojo staiga tampa visišku bedieviu. Nėra žmonės jau tokie buki kaip tau atrodo. (Žinoma yra tokių ir kuriems dzin zi lin ar yra ta religija ar nėra ir jie nesuka galvos,nei sau nei kitiems.)
Tarp kitko tu čia gerai pasakei.Juk pasidometi kuom vaikas susidomejo yra nesunku ir santykiai bus geri, kai vaikas jaus tevu rupesti. taigi ir peršasi paprasta išvada: Tėvai privalo rūpintis savo vaiku, skirti jam savo dėmesį, kad santykiai būtų geri ,tada ir nekils jokių rūpesčių dėl ko vaikas nori keisti religiją.
Jei pvz: būsi musulmonas ir nepakankamai skirsi dėmesio savo vaiko religiniam auklėjimui, visko gali būti kad jis bus arba netikintis, arba keis tikėjimą ir daug visokių "arba" . Reiškia ne viską padarei kad tavo vaikas tikėtų tuo kuo nori tu.
aš čia kaip pavyzdį taikau,.. taip ir su visom kitom rreligijom.
