Vaikai privalo paveldėti tikėjimą?

#145
QUOTE(sandle @ 2007 08 19, 00:46)
Visu pirma savo vaikams turime buti patys pavyzdziu, o po to aiskinti apie Dieva ir jiems Ji "brukti". Jei patys nesame tikintys o vaikus norime padaryti tokiais -  nieko nebus.


Atsiprašau, ateizmas yra tas pats tikėjimas, tik tikėjimas, kad Dievo nėra.

Leiskite paklausti, kaip tas tikėjimas turi pasireikšti?
Atsakyti
#146
As turiu omeny, jog jei esi krikscionis ir nori tai skelbti savo vaikams, geriausiai tai gaunasi kai tu savo gyvenimu liudiji Kristu. mirksiukas.gif
Atsakyti
#147
QUOTE(sandle @ 2007 08 18, 23:46)
Visu pirma savo vaikams turime buti patys pavyzdziu, o po to aiskinti apie Dieva ir jiems Ji "brukti". Jei patys nesame tikintys o vaikus norime padaryti tokiais -  nieko nebus.

Pritariu milijoniniu procentu. 4u.gif
Atsakyti
#148
Pas mus jau vos ne nuo mano nestuke.gif vyksta aršios diskusijos dėl dukrytės krikšto. Jokie argumentai "visi taip daro", "taip reikia", "o ką, jeigu tai tiesa (dievas, rojus, pragaras ir t.t.), reikia apsidraust, nieko blogo nebus" manęs neįtikina. Aišku, su metais darausi labiau tolerantiška tikintiesiems ir nepuolu draskyt akių su savo tiesom, bet keletas religinių fanatikų mane "sužalojo" negrįžtamai. Pati visus sakramentus (kol nepilnametė buvau) priėmiau, nes "taip reikia". Su vyru gyvenu "nuodėmėj" hihihi.gif

Ai, nu bet aš čia ne apie tai.
Ar gali artimieji vaiką pakrikštyt be mamos sutikimo/dalyvavimo? g.gif Atsirado tokių, kurie nori tai padaryt nuo manęs slapta doh.gif

Ir man labai įdomu, koks netikinčiųjų šeimų ir jų vaikų santykis su religija? Ką atsakot, kai vaikas klausia "kas yra dievas?", "kas bus, kai mirsim?", "kas yra mirtis?" ir t.t.? Arba ką su vaiku kalbat, kai kokia močiutė prikiša į galvą "klausyk dievulio, būk gera ir t.t."?
Nesu aš nė prieš kažkurį, nei už kažkurį tikėjimą, tiesiog noriu, kad dukra sąmoningai viską pasirinktų, kad pati ieškotų, rastų, JAUSTŲ. Nenoriu to tuščio apsimetinėjimo, kuris dabar visur aplink. Aš ir pati dar ieškau.
Atsakyti
#149
Klausimas daugiau "netikinčioms":
Kokie jūsų santykiai su kunigais? Ar visiškai atsiribojat ar vis tik bendraujat ir nevengiat? Man kartais užeina noras pasikalbėt su kokiu, šiaip "apie gyvenimo prasmę", nebūtinai su religiniu prieskoniu, tik bijau, kad užtaikysiu ant kokio, kuris manęs paklausęs norės velnią išvaryti hihihi.gif Žodžiu, pamokslautojų nenoriu. Galvoju, kad jie turėtų būt išsilavinę, apsišvietę ir plačios pasaulėžiūros žmonės unsure.gif (mažu per daug knygų prisiskaičiau blush2.gif ), su kuriais galima kalbėt apie viską. Išties, ir apie tą patį tikėjimą.
Atsakyti
#150
QUOTE(mylimuke @ 2009 06 07, 00:33)
Klausimas daugiau "netikinčioms":
Kokie jūsų santykiai su kunigais? Ar visiškai atsiribojat ar vis tik bendraujat ir nevengiat? Man kartais užeina noras pasikalbėt su kokiu, šiaip "apie gyvenimo prasmę", nebūtinai su religiniu prieskoniu, tik bijau, kad užtaikysiu ant kokio, kuris manęs paklausęs norės velnią išvaryti hihihi.gif Žodžiu, pamokslautojų nenoriu. Galvoju, kad jie turėtų būt išsilavinę, apsišvietę ir plačios pasaulėžiūros žmonės  unsure.gif  (mažu per daug knygų prisiskaičiau blush2.gif ), su kuriais galima kalbėt apie viską. Išties, ir apie tą patį tikėjimą.


Bendrauk su filosofais. Tai jų sritis.
Atsakyti
#151
QUOTE(mylimuke @ 2009 06 06, 23:14)
Pas mus jau vos ne nuo mano  nestuke.gif  vyksta aršios diskusijos dėl dukrytės krikšto. Jokie argumentai "visi taip daro", "taip reikia", "o ką, jeigu tai tiesa (dievas, rojus, pragaras ir t.t.), reikia apsidraust, nieko blogo nebus" manęs neįtikina. Aišku, su metais darausi labiau tolerantiška tikintiesiems ir nepuolu draskyt akių su savo tiesom, bet keletas religinių fanatikų mane "sužalojo" negrįžtamai. Pati visus sakramentus (kol nepilnametė buvau) priėmiau, nes "taip reikia". Su vyru gyvenu "nuodėmėj" hihihi.gif

Ai, nu bet aš čia ne apie tai.
Ar gali artimieji vaiką pakrikštyt be mamos sutikimo/dalyvavimo?  g.gif  Atsirado tokių, kurie nori tai padaryt nuo manęs slapta  doh.gif

Ir man labai įdomu, koks netikinčiųjų šeimų ir jų vaikų santykis su religija? Ką atsakot, kai vaikas klausia "kas yra dievas?", "kas bus, kai mirsim?", "kas yra mirtis?" ir t.t.? Arba ką su vaiku kalbat, kai kokia močiutė prikiša į galvą "klausyk dievulio, būk gera ir t.t."?
Nesu aš nė prieš kažkurį, nei už kažkurį tikėjimą, tiesiog noriu, kad dukra sąmoningai viską pasirinktų, kad pati ieškotų, rastų, JAUSTŲ. Nenoriu to tuščio apsimetinėjimo, kuris dabar visur aplink. Aš ir pati dar ieškau.

Jeigu tu tikrai rimtai-nueik pas Leopolda Malinauska pasikalbeti apie tai-manau,kad tikrai pades....
Atsakyti
#152
QUOTE(Chiromante @ 2009 06 07, 01:59)
Jeigu tu tikrai rimtai-nueik pas Leopolda Malinauska pasikalbeti apie tai-manau,kad tikrai pades....

doh.gif Ačiū, pas burtininkus man nereikia. Tokie man išvis pasitikėjimo nekelia.
Atsakyti
#153
o tavo ieskojimamas trukdo, kad savo laiku buvai pakrikstyta? jei trukdo - yra sansu, kad ir dukrai trukdys. jei ne - kam parintis ir gadinti santykius su seima del tokiu smulkmenu?
Atsakyti
#154
man netrukdo, nors savo vaiko dabar nebekrikštyčiau. o tada kai jį krikštyjau, pati dar vaikas buvau ir niekas manęs neklausė nieko, pasakė taip ir reikia ir taškas. už tai dabar galiu sau pasišvilpčiodama spjaut ant bet kurios sektos.
Atsakyti
#155
QUOTE(mylimuke @ 2009 06 07, 01:07)
doh.gif  Ačiū, pas burtininkus man nereikia. Tokie man išvis pasitikėjimo nekelia.

Netrankyk cia savo galvos,jei nesugebi suvokti pasiulymo.Reikia skirti zurnalu ir TV prikabinetas etiketes ir TIESOG labai ismintinga ir intelektualu zmogu.O sita tema-jo "arkliukas". Jei tavo "ieskojimai" tik šūdo malimas" SM,tai ir malk,o jei rimtos paieskos,-tai gavai patarima,kuriuo gali pasinaudot,gali nepasinaudot.....
Atsakyti
#156
QUOTE(mylimuke @ 2009 06 07, 00:14)
Pas mus jau vos ne nuo mano  nestuke.gif  vyksta aršios diskusijos dėl dukrytės krikšto. Jokie argumentai "visi taip daro", "taip reikia", "o ką, jeigu tai tiesa (dievas, rojus, pragaras ir t.t.), reikia apsidraust, nieko blogo nebus" manęs neįtikina. Aišku, su metais darausi labiau tolerantiška tikintiesiems ir nepuolu draskyt akių su savo tiesom, bet keletas religinių fanatikų mane "sužalojo" negrįžtamai. Pati visus sakramentus (kol nepilnametė buvau) priėmiau, nes "taip reikia". Su vyru gyvenu "nuodėmėj" hihihi.gif

Nesu aš nė prieš kažkurį, nei už kažkurį tikėjimą, tiesiog noriu, kad dukra sąmoningai viską pasirinktų, kad pati ieškotų, rastų, JAUSTŲ. Nenoriu to tuščio apsimetinėjimo, kuris dabar visur aplink. Aš ir pati dar ieškau.

Vo, labai panaši situacija ir pas mane bigsmile.gif Vaiko nekrištijau (dar) bet spaudimą jaučiu didelį ir nuolat. Taip pat kuo toliau tampu tolerantiškesnė, bet man tai yra labai svarbu, ne kokia tai smulkmena, kaip kažkas rašė rolleyes.gif Aš pati turiu tiksliai ir sąmoningai žinot ką darau ir kam man ir mano vaikui to reikia. Kol kas dar visų atsakymų ir pajautimų neturiu. Todėl niekur ir neskubu.
Pati krikštyta. Vyras ne. Bažnyčioj nesituokėm.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Paukšte: 07 birželio 2009 - 12:10