QUOTE(adaptacijaa @ 2009 06 16, 10:59)
o temos klausime gal vietoj žodžio "tikėjimas" turėjo būti "religija"?
Na pvz katalikų religijoj vaikas iš tėvų katalikų turėtų paveldėti tikėjimą, kad Jėzus prisikėlė iš mirusių už žmonių nuodėmes ir t.t., rytų religijose - reinkarnacija, savęs pažinimas. Moralė ir etika daug maž panaši visur. Tai ar vaikas privalo paveldėti iš tėvų tikėjimą, kad nesilaikydamas tam tikrų religijos taisyklių jis bus pagal jas nubaustas?
Kokį tikėjimą paveldės "ateistų" vaikas?
Religiją vaikai dažniausiai paveldi, bet būtų puiku, kad paveldėtų tikėjimą. Vaikai iš šeimos perima visą puokštę nuostatų, kuriomis vadovaujasi savo gyvenime. Pastebėkite save, juk daug dalykų esate sakę, kad tikrai nedarysite taip kaip jūsų tėvai, kai kuriuos dalykus numanote esant nelabai gerus ar teisingus, bet nori nenori darote taip kaip jūsų tėvai. Bent jau savyje pastebiu beveik viską, ką sakiau tikrai neperimsiu iš savo tėvų. Tikėjimas praktikuojančioje šeimoje natūraliai perimamas vaikų, kai ir paprotys mandagiai elgtis, ar nuostata mylėti savo artimuosius, šeimos narius. Nepraktikuojančioje šeimoje vaikai perima tą patį veidmainišką požiūrį į Bažnyčią, kurios nariais jie tik atseit yra.
Ateistų vaikas paveldi tikėjimą, kad Dievo nėra.
Nieko nuostabaus, kad paveldėtus dalykus kartais keičiame, juk turime laisvą valią ir pagl tai esame vertinami. Tikėjimas žmoguje vertingas, kai jis laiva valia ir pilnai apsisprendęs jį pasirenka. Iš šeimos paveldėti dalykai padeda laikytis pasirinkto kelio, o pasirinkimas įvyksta tada, kai žmogus permąsto ir viską per save perleidęs suvokia, kad tai tikrai jo ir jam vienintelis kelias. Pasirinkimas svarbiausia, o paveldas yra palengvinimas žengian tuo keliu toliau.