Labutis, įsiterpsiu ir aš į jūsų pašnekesius, nes taip pat teko patirti ką reiškia, kai gimsta neišnešiotukas. Mano sūnelis gimė tada, kai gydytojas sugalvojo, mažiukas 1900g ir 42 cm, nors lyg ir buvo 36 sav.. Tad kol išėjom iš ligoninės praėjo pusantro mėnesio, teko įveikt infekciją, niekaip nesitvarkė cukrus ir dar begalė bėdelių, dabar liko tik mažakraujystė. Kai darė man cezarį, gydytojas sugebėjo mane "paguost", sako"gamtos atranka"(kad anas pasprinktų nuo savo tų žodžių), bet dabar žinau, kad jei lemta gyventi ir jei to labai nori-niekas tam nesutrukdys. Aš labai džiaugiuos, kad turiu nuostabų sūnelį, begalo stiprų ,tikiuosi, kad jam gyvenime daugiau neteks tiek kentėti.
Sėkmės jums visoms, mūsų neišnešiotukai, kaip ir visi leliukai, patys geriausi ir mylimiausi, nes jie su mumis.