QUOTE(Zanetux @ 2007 01 30, 02:10)
ačiū
na, aš tikiuosi, kad viskas bus gerai, privalo taip būti - mano vaikiukai dar per maži, kad liktų be manęs...
tikiuosi, kad ir balsas liks toks, koks ir dabar
aš turėjau omeny, kad gal nenumirsiu iš bado
Oi, is kur tokios liudnos mintys?
Nepasiduok joms!
Operacija tikrai nesunki ir nesudetinga! Sveiksi greitai - pamatysi!
Zinau, kad sunkiausia laukti. Pavargau butent nuo laukimo, nes opreacija du kartus buvo atideta. Taigi po pirmojo atidejimo tiesiog nusiraminau, zinojau, kad ji bus, kad neuzmirsciau net pasizymejau kalendoriuje diena ir tiek. Gyvenau, dirbau ir per daug nesukau galvos. Aisku, minciu buvo visokiu, bet nepasidaviau, tiesiog zinojau, kad nieko blogo buti negali. Neprogramuokime savo mintimis kazko blogo ir liudno!
VILTIES IR OPTIMIZMO!
Papildyta:
Cia niekas neraso apie tai, kad kuriam laiko pasikeicia balsas. Kai po narkozes pradejau kalbeti, tai kazkoks priduses buvo. Norejosi kuo garsiau kalbeti, kad mane girdetu, o slaugutes vis tilde. Antra diena jau zymiai balsas pasikeite, o i vakara beveik ir atsistate. Taigi neissigask del balso. o dabar dar gydytoja rekomenduoja nevalgyti nieko astraus, rukyto, siuraus, salto ar karsto, kad nebutu erzinama viduje viskas ryjant., o balsa saugoti nuo salto oro. Sake, kad i vakara balsas gali susilpneti, bet man taip nebuna. Kalbu normaliai.
Po opreacijos labai reze aki. Net gydytojui pasiskundziau, nes taip skaudejo, kad net asaros pacios byrejo. Sake, kad tai po opreacijos, kad praeis. Budavau daugiau uzsimerkusi, o kai iseme drenus ir grizau i palata, tai...nejauciau jokio skausmo!
Dar, tiesa, po intubacijos gali gerkle skaudeti. Sako, Minton padeda, suciulpiau kelis, bet nieko nejauciau, tai ir meciau. Greiati praejo.