Ar teko atiduoti šunį

[quote=Alexandra.R.,2010 02 22, 01:01]
Sakyciau jusu didziausia klaida ne ta, kad atidavet ar isigijot suni, bet kad netinkamai ji isauklejot, tiksliau, neauklejot. Jus, kaip gaujos vadas, turejot


Taip ,visiskai sutinku,dar klaida didziule musu padaryta,kad pries ji isigyjan nesidomejome suns charakteriu,pirkome labai maziuka,jis turejo dar pabuti pas savo motina,tai buvo pirmas musu suo,nemokejome su juo elgtis,o paskui dar issiaiskinome specialistu pagalba kad suo buvo ne pakankamai stabilios psichikos.Dabar,kai praejo ne mazai metu ir igijome patirties,galiu skaiciuoti savo klaidas.Po to auginome kita Rotveileriu veisles kalyte,buvo nuostabus seimos draugas,tik vargse susirgo veziu ir numire .


P.S Uz teisybe nepykstu,tik mokausi is klaidu, paprasciausiai yra forume zmoniu kurie garsiai rekia ,o kada patys daro klaidas jas gina ir slepia .

Skaitau as visu nuomone,gerbiu ja...Bet ,kai raso ,kad suo turi buti tik su dokumentais,o tai garantuoja gera elgesi/psichika.Na,gal...nesigincysiu.Bet gyvas pavyzdis-mano sese turejo koli veiles suni-daugybes parodu nugaletojas,jo nuotrauka ant reklaminio sunu maisto .Atejo laikas jam iskeliauti i amzinybe.Namie liudesys.Paseme is Grindos puikia kale misrune,labai mylejo.jinai juos irgi,bet kazkas ja nusove,kai ji lakste po valdas(4 hektaru),dar ir antkakli nueme.Bet dziaugesi bent tuo,kad kale turejo gera gyvenima.Pries savaite pasieme is SOS gyvunu du VA.Vienas jau apsenes ir ligotas,o kita puiki kale.Reikia pamatyti,kokie laimingi sunys,kaip jie dziaugiasi nauja vieta.Bet abu buvo isduoti-vienas ismestas kazkurioje degalineje,kita ismesta pakeliui...Tai sai,kokia istorija,ka cia bepridursi...

paėmiėm auginti 2 suaugusias kales, (vieną 2 metų, kitą 1,5). Parodžius elementarią tvarką namuose, viskas yra gerai. Reikia dirbti su šuniu - tuom viskas ir pasakyta.



kaip šuo gali pasismerkti save? 4 dienas kaukė ir čia jau požymis, kad nori mirti? Mano kalė savaitę kaukė, kol tėvai ją prižiūrėjo, tik vat niekam nešovė mintis, kad užmigdoma prašosi.

O kas jau taip neklysta idomu! tik skirtumas tas, kad dabar dauguma zmoniu turi interneta, tai tiesiog lengviau rasti reikiama inromacija apie sunu auklejima ar tiesiog pasikonsultuoti su kuo nors.


grazi istorija Pas mus mazdaug pries pora metu prikydo (buvo prie namu greiciausiai ismesta) neveisline kale. Na, ir ka, pati susirado lauke buda ir apsigyveno joj O mums beliko ja serti, myleti, sukuoti ir leisti vaistus, kad suniuku neturetu.


norejo atsikratyti, tai rado priezasti Kaip kazkas pasake: noresi - rasi galimybe, nenoresi - rasi priezasti.

Hormoniniai preparatai turi stiprų šalutinį poveikį (išbalansuoja normalią organizmo hormonų pusiausvyrą ir t.t.), todėl geriau būtų iškastruot.

gal zinot kur placiau pasidomet apie tuos vaistus? pavadinimo tai nepamenu

Atleiskit,kad ne Į tema,bet jūsų avataras nerealus Čia jūsų augintinis?
Ačiū Dievui,kad neteko atiduoti nei vieno šuniuko,nors ne meluoju ,kažkada senai, buvau 12 metų, puseserė išvažiavo į Olandiją ir paliko laikinai prižiūrėti savo spanieliukę, o kai teko grąžinti , po pusės metų , sukniubus prie durų verkiau...

Veterinaras, skyręs šių preparatų, turėjo įspėti apie galimą jų šalutinį poveikį.

Nea. As pekinuka turejau, o cia japonu chinas. Mano maziukas seniai jau mire, tai neturiu jokios tinkamos nuotraukos avatarui, todel si ir isidejau (bent kazkiek panasus)


Tai, kad neskyre nuejau i vet.vaistine, paklausiau ar galima kazka tokio gauti, tai dave...

Keista.. As nenoriu smerkti, bet kai pirkot medzioklini suni - nepagalvojot, kad vaiku turesit, neturesit laiko ir kils problemu?.. O be to, as dirbu ir mokausi, nuo 8 ryto iki 21 vakaro nebunu namie, seima suniu pasirupina per savaite, o savaitgali jau stengiames atsigriebti.. Vilniuje ar Kaune, net siame forume, savininkai planuoja susitikimus, juk nesunku istaikyti valandele kita ar jums ar vyrui.. ir patys, net su vaiku grynu oru pakvepuosit, su zmonem pabendrausit - visiem i nauda iseis

As isigyjau suni, nors dar vaiku neplanuojam, bet apie taip pagalvojau..

As turejau atiduoti savo suniuka vakar...jam dabar 4 menesiai, turejom ji 2 menesius, mano geriausias draugas buvo...bet vat si savaitgali mano vaikinas nusprende, kad viskas, negalima daugiau taip gyventi, nes jis is ankstesnes santuokos turi dvynukus triju metu, tai kai jie buna pas mus namuose musu sunelis nori su jais zaisti, bet suniukui gi nepaaiskinsi, kad cia nera tas pats kaip zaisti su mumis...Plius mes abu dirbam, tai suni palikdavom visai dienai viena namuose, o jis vargselis galimybes neturedamas iseit laukan visus reikalus atlikdavo namuose...tai kvapa ir vaizda manau isivaizduojat...Ziauriai protestavau pries tai, kai draugas man pasake, kad viskas, radau jam naujus namus, verkiau, maldavau, ko tik nedariau....bet paskui apgalvojau ir tikrai, suneliui bus geriau ten, nes zmones jau pensijoje, plius vyras medziotojas, turi 2 tokios pat veisles sunis kuriuos pasiema i medziokle, turi didziuli nama ir daug erdves kur suo gales laimingas sau begiot.... taip kad nusileidau, tai vakar teko ji isvesti... vos tik pamaciau kaip jis isoka i masina...viskas, asaru pakalne.... nu ir ka, negaliu nustot verkti...pamatau koki apgrauzta zaisla ir asaros pasipila...protu suvokiu, kad cia geras sprendimas ir suo bus daug laimingesnis ten, bet emocijos ima virsu. Mano geriausias draugas buvo 2 menesius, o dabar viskas, viena diena pakeite mano gyvenima aukstyn kojom....visi man sako, kad taip tik geriau, viska tuoj pamirsi ir t.t. bet man sirdi skauda nezmoniskai...
Kai buvau paaugle, mes turejom pati geriausia suni pasaulyje, jis visur su manim eidavo, manes klausydavo, nereikejo jo nieko mokyti, nei sesti, nei atsigulti, atrodo paziuredavo i akis ir zinodavo ko tu is jo nori. Bet vat kazkas ji is musu pavoge, tai as, mano mama ir brolis 3 menesius vazinejom po apylinkes ieskodami to suns, klijavom skelbimus, net i televizijas kreipemes...deja taip ir neradom savo Mindzio....Net ir dabar, praejus 8 metams, ji prisiminus asaros uzspaudzia gerkle....
Dejavu, stai ir vel netekau savo mylimo augintojo....taip tylu namie....negaliu net i kiema iseiti, nes nenoriu prisiminimu, kaip su Elviu zaisdavom, kaip jis leisdavos nuo ciuozyklos, kaip atnesdavo man kamuoli....vajej merginos, kaip sunku.... tik norejau issilieti... norejau, kad kas patvirtintu, kad tai buvo geras sprendimas ir kad tas skausmas isnyks.... atsiprasau, kad tiek prirasiau, tiesiog liejau sirdi