Įkraunama...
Įkraunama...

Ar teko atiduoti šunį

zinau, kaip kategoriskai visi pasisako pries toki dalyka. taip sakiau ir tvirtinau ir as... gal netgi siek tiek smerkiau zmones, kai kazka panasaus isgirsdavau... bet kaip sakoma "niekada nesakyk niekada" sad.gif
deja, mums irgi teko atiduoti savo suniuka. visu pirma tai mes patys ir kalti , del to grauziuosi kiekviena diena, nes pirkome suniuka tiesiog labai jo uzsigeide.norejom sau ir vaikams draugo. vien prisiminimai apie mano turetus sunis-keldavo i debesis! o suklydom butent tuo,kad turguje pamatem suniuka ir susilydem wub.gif tiesiog patikejom moteriskes pasakojimais apie juos ir t.t. taigi ta pacia diena nusipirkom suniuka pinceriuka (tipo). sakau tipo, nes juk pirktas turguj , uz 400 lt. suprantama be dokumentu ir t.t. ne tas mums rupejo... oi kaip vaikai mylejo! saugojo,kad galvytes niekas nepaglostytu(kad ausys nenulinktu:) )... taciau tai truko neilgai jau 2 men. budamas jis kandziojo vaikams kojas, veliau ne karta ir rankas, pragremze ir ikamdo i veiduka mazajam sad.gif nenorejau patiketi tuo,kad visi sie dalykai vyko ne zaidimu metu. sakydavau,kad cia mano mazasis kaltas, mat jis visai bebaimis-pats lenda i akis, nors suo ir nenori... net girdedavau artimuju pastabu, kad musu mila-tiesiog nekencia musu vaiku. ir is tikruju-jie su ja niekada negaledavo zaisti, paglostyti-visada pikta, kanda... nekanda tik manes ir vyro...
kad zinotumet ,kiek kainavo apsisprendimas! o tada ,kai pasakiau vyresneliui, kad reikes ji atiduoti-pasikukciodami praverkem abu pora geru valandu... pritrenke pokalbis: sakau juk tos net paglostyt negali. o jis: tai kas. mila juk kaip zmogus. jai taip liudna bus be musu, juk ji kitu nepazista.... sad.gif((((((((((

oi kiek daug prirasiau... atsiprasau. tiesa, finalas tox ,kad musu mila dabar gyvena pas mano mama. tai bent tiek geriau. dabar vel dairomes suniuko-draugo. domimes, neskubam...tikiuosi nesuklysti si karta. bet jauciuosi kalta milos atzvilgiu... atrodo ja isduodu...
ech...............sad.gif sad.gif sad.gif
Atsakyti
une, "isduodama" suniuka, tu apsaugai savo vaikus nuo rimtu traumu, kandziojimo. Manau kad atiduodama pasielgiai tinkamai, juolab, kad jis gerose tavo mamos rankose. Tik kita karta kai pirksit suniuka butinai dagiau pagalvok ir nusipirkit suniuka, gal ir siek tiek brangesni, bet ne is turgaus mirksiukas.gif
Atsakyti
as nei uz ka neatiduociau schmoll.gif teko padaryti gyvenime tokia klaida del kurios labai gailiuosi cry.gif bet tada ne nuo manes vienos priklause, o dabar planuoju vykti i airija ir savo abu augintinius butinai imsiu kartu kaina nesvarbi rolleyes.gif jau ir dokumentai sutvarkyti, bet jei jau iseitu taip kad negaleciau pasiimti kartu tai palaidociau savo svajones ir ateiti del savo paciu brangiausiu wub.gif zinau,kad gyvenime del to tikrai nesigaileciau clap.gif
Atsakyti
Absoliuciai JOKIOS aplinkybes nepriverstu manes atsisakyti suns schmoll.gif per pragara pereism kartu, bet niekam neparduociau, nedovanociau, vien nuo to zodzio "atiduoti" nupurto schmoll.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Shalimar: 06 rugpjūčio 2005 - 10:03
QUOTE(iindre @ 2004 11 25, 22:32)
Man ir dabar panasi dilema iskilusi. As kitais metai planuoju kelti sparnus si karta ilgesniam laikui, tai ir del savo Narso mes nezinom ka daryt. Jau buvau suplanavus kad jis vyks kartu su mumis. Bet visi gi puole atkalbinet, kas cia per nesamone, suo juk ne zmogus praeis laiko ir pamirsi. Zodziu as galvoju gal tikrai, ir pradejau savo suniui ieskoti nauju seimininku. Radau. Bet ta pacia nakti kaip radau uzmigt negalejau. Visa nakti galvojau. Ir nusprendziau As jo tikrai niekam neatiduosiu, kas bus tas bet jis keliaus kartu su manim.
Tik dabar vel problemos, skrydziui reik narvo kuri sunku gauti ir t.t. O dar priedo galvoju kaip jis musu lepunelis atlaikys beveik 15 valandu skrydi. Ir vel tas pats gal atiduot o gal ne.
Patarkit net nezinau ka dabar daryt.



girdejau kad sunis i uzsieni veza traluose (t.y. isipraso, kad juos ten nuveztu), nu bet jei jau skristi reikia 15 val. tai g.gif
Atsakyti
QUOTE(Shalimar @ 2005 08 06, 10:02)
Absoliuciai JOKIOS aplinkybes nepriverstu manes atsisakyti suns schmoll.gif per pragara pereism kartu, bet niekam neparduociau, nedovanociau, vien nuo to zodzio "atiduoti" nupurto schmoll.gif


pritariu drinks_cheers.gif as tai dar ir pati nesuvalgyciau, bet ciuciui atiduociau, cia jau mano problema, as ji isigijau, ne jis gi pas mane isiprase, tai ir varge bei dziaugsme reikia buti kartu!!!
Atsakyti
Na, mums teko ne suniuka, bet katina atiduot. Ir labai skausmingai buvo cry.gif . Katinelis iskeliavo apie 200 km. nuo musu cry.gif Blogiausia tai, kad pabuves naujoj vietoj po menesio isejo i savo namus. As jo jau 3 metai laukiu.
Gyvenime uz jokius pinigus nesutiksiu, kad mano gyvuneli kam nors atiduotu, net jei tai patys geriausi zmones zemej. Pamoka labai skaudzia visam gyvenimui gavau sad.gif
Atsakyti
vistiek nereiketu sakyti labai vienareiksmiskai-buna situaciju su isimtimis... wink.gif
Atsakyti
QUOTE(une @ 2005 08 17, 19:41)
vistiek nereiketu sakyti labai vienareiksmiskai-buna situaciju su isimtimis... wink.gif

Sutinku, tikrai buna.
Atsakyti
Ne ne ne!!! Nė už ką neatiduočiau savojo pupsiko... Vien tik savaitgaliui palikus pas draugus savąji šunyti kraustausi is proto, mama vis juokiasi iš manęs, kai kas kelias valandas skambinėju ir klausinėju, kaip mažajam sekasi, kalbinu per telefono rageli....apie atidavimą negali būti nė kalbos... Įsigydamas šuneli, kartu prisiemi ir didelę atsakomybę, jie visai kaip vaikai, o vaikų gi normalus zmonės niekam nedalina, kad ir kokie jie bebūtų...
Atsakyti
Man teko atiduoti savo šunį. cry.gif Tai buvo labai prastos sveikatos vokiečių aviganis (jį nupirko girtas mano exvyras), jis pas mus gyveno apie 10 mėnesių. Ramybės nebuvo nei mums, nei šuniui, vis važinėjom pas veterinarus, kol vienas iš jų pats pasisiūlė pasiimti šunį. Supratom, kad šuniui gyventi su juo bus daug geriau, negu kasdien važinėti ten-atgal. Verkiau vos ne ištisą savaitę, vėliau lankiau šunį. Supratau, kad padariau teisingai, nes tai buvo šuo-invalidas, jam nuolat reikėjo medikų priežiūros... Dažnai jam statė lašelines. Kiek žinau, tas šuo gyveno dar 8 metus, su mumis tiek neištemptų...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ewita: 18 rugpjūčio 2005 - 00:38
dauguma tik ir raso : "UZ JOKIUS" , "JOKIAIS", "DEL JOKIU" priezasciu neatiduociau... bet jei tektu rinktis tarp vaiko saugumo ir sunelio? gal tada kitaip galvotumet...
Atsakyti