išvis nesuprantu kaip galima rėkt, juk reik dirbt, stumt, o tas žviegimas išvis ne prie ko ir dar jėgas atima 
Uzsifiksavo man kaip sporte - su garsu iskvepti.. Tai buvo "koncerto". 
O kad cia visai ne sportas ir iskvepti nereikia, tai gerokai veliau suvokiau, ale jau buvo po laiko - pupa jau buvo pas mane
O kad cia visai ne sportas ir iskvepti nereikia, tai gerokai veliau suvokiau, ale jau buvo po laiko - pupa jau buvo pas mane
Paskaičiau mamyčių komentarus ir nustebau, kokios visos kantruolės, nerėksnės. 
Aš tai garsiai dejavau. Man taip buvo lengviau. Gydytojai nieko nekomentavo, jie prie visko pripratę. 
Na, o kai prasidėjo stūmimas, jau neleido rėkti, nors taip norėjosi išrėkti tą skausmą. Kai man pasakė: "Nerėkite, nes vaikučiui reikia deguonies", neberėkiau, o susikaupiau ir... gimė mažuliukas! 
Aš tai garsiai dejavau. Man taip buvo lengviau. Gydytojai nieko nekomentavo, jie prie visko pripratę. Na, o kai prasidėjo stūmimas, jau neleido rėkti, nors taip norėjosi išrėkti tą skausmą. Kai man pasakė: "Nerėkite, nes vaikučiui reikia deguonies", neberėkiau, o susikaupiau ir... gimė mažuliukas!
As kaip ir dauguma per saremius dejavau, nors zadejau nei garso neisleisti (norejau pries vyra pasirodyt kokia as didvyre 
) bet skausmelis buvo toks kad neidomu buvo kas ka pagalvos, bet rekti nerekiau, tik maldaujanciu balsu siaip ne taip isprasiau epidurinio, o ir per stumima nerekiau, kazkaip net nebutu buve jegu rekt, nes stumiau taip stipriai, kad mayle per astuonias minutes istumiau. 
Rekimas stumimo metu tikrai dvigubai prailgina gimdyma Geriau isirekti per saremius, o tada jau stipriai dirbti 
Pirmąkart gimdydama garsiai dejavau per sąremius. Gydytojai... ne tai, kad komentavo, patarė tiesiog, kad lengviau bus, jei sulaikysiu dejones, ir susiimsiu kvėpuoti kaip reikia. Na o stumdama stenėjau. Gimdydama antrą rėkiau visu balsu - ne dėl skausmo. Tiesiog viskas taip greitai vyko, kad kai mane paguldė ant stalo tonus užrašyti, po dviejų sąremių pajutau, kad vaikas jau gimsta, o gimdykloj - nė vieno mediko, susibėgti nespėjo. Na aš ir paleidau sireną, kad atlėktų .
.
aš tai nerėkiua, nes gydytoja pasakė, kad jei rėksiu, visos mano jėgos nueis ne ten, kur reikia. Tai per patį stumimą nebuvo ir ko rėkt, o kadang sąrėmių nejaučiau, tai viskas praėjo tyliai ir ramiai.
Kokios jūs visos šaunuolės .. Aš tai rėkiau per abu gimdymus, nes jie buvo labai greiti ir skausmingi. Nors tuo metu man neatrodė, kad aš rėkiu- maniau, kad labai labai tyliai kvėpavau, bet vyras pasakojo kad garsas buvo neblogas 
.
.. Aš tai rėkiau per abu gimdymus, nes jie buvo labai greiti ir skausmingi. Nors tuo metu man neatrodė, kad aš rėkiu- maniau, kad labai labai tyliai kvėpavau, bet vyras pasakojo kad garsas buvo neblogas .
moterys, leisti garsus normalu ir sveika, nereikia chia nieko gedytis ar stengtis buti marytem melnikaitem, alia "kankinkit budeliai smarkiai, ishkesiu nedejuosiu"
tik tie garsai buna dvieju rushiu - buna klykimas ish panikos, kai pasimeti, kai nebsivaldai ish skausmo... taip buna - toks garsas ish tiesu, kaip kazhkas sake naudos neduoda, ishblashko ir trukdo gimdyt...
o kitas garsas - tiesiog todel, kad kitaip negali, toks laukinis, ish vidaus ateinantis su jega ir nukreiptas i apachia, i stanga...
labai gerai prisimenu abu garsus - kai stumiau bena buvo tik skausmas, visai neteisingas pleshiantis skausmas gulint labai nepatogioj padetyje - tada ish tiesu tik shaukiau, kada visa tai baigsis...
kai stumiau gusta buvo visai kitaip - man rodos, nerekiau, o urzgiau zhverishkai kaip meshka, ir tas urzgimas buvo tiesiog labai stiprios tikslingos jegos pertekliaus nukreipimas, nes ish tiesu tas vaikelis gime pats, man nereikejo nieko papildomai daryti - tik leisti kunui pachiam stumti... tai buvo geras teisingas garsas, padedantis man susilaikyti nuo per staigaus gimdymo.
tik tie garsai buna dvieju rushiu - buna klykimas ish panikos, kai pasimeti, kai nebsivaldai ish skausmo... taip buna - toks garsas ish tiesu, kaip kazhkas sake naudos neduoda, ishblashko ir trukdo gimdyt...
o kitas garsas - tiesiog todel, kad kitaip negali, toks laukinis, ish vidaus ateinantis su jega ir nukreiptas i apachia, i stanga...
labai gerai prisimenu abu garsus - kai stumiau bena buvo tik skausmas, visai neteisingas pleshiantis skausmas gulint labai nepatogioj padetyje - tada ish tiesu tik shaukiau, kada visa tai baigsis...
kai stumiau gusta buvo visai kitaip - man rodos, nerekiau, o urzgiau zhverishkai kaip meshka, ir tas urzgimas buvo tiesiog labai stiprios tikslingos jegos pertekliaus nukreipimas, nes ish tiesu tas vaikelis gime pats, man nereikejo nieko papildomai daryti - tik leisti kunui pachiam stumti... tai buvo geras teisingas garsas, padedantis man susilaikyti nuo per staigaus gimdymo.
o aš tai buvau tualete, kai pajutau, kad vaikelis tuoj gims :Dgalvojau, kad antrąkart prispyrė, dideliam reikalui kai supratau, kas vyksta, tik vyrui spėjau surikt, kad gimdau, o kai gydytojai subėgo, man tiek baimės buvo, kad sąrėmių skaumų nejutau, daktarė sakė, stumk, kai skauda, o aš šaukiau, tai, kad man neskauda tai teko akušerei sakyt, kada turiu stumt baimės akys didelės
kai supratau, kas vyksta, tik vyrui spėjau surikt, kad gimdau, o kai gydytojai subėgo, man tiek baimės buvo, kad sąrėmių skaumų nejutau, daktarė sakė, stumk, kai skauda, o aš šaukiau, tai, kad man neskauda tai teko akušerei sakyt, kada turiu stumt baimės akys didelės
Na aš tai jau į galą kaklelio atsidarymo ir kai turėjo galvutė įsistatyti garsiai kvėpavau ir dievą šaukiausi, bet nerėkiau. O per stūmimą skausmo nejaučiau, tai ir nebuvo reikalo šaukti.
