Manyčiau, kad neteisinga, taip galvoti, mąstyti ir elgtis -
"Aš tai rėkiau, net visa ligoninė skambėjo... Man kažkada, kažkas pasakė, kad negalima sulaikyti savyje skausmo ir emocijų, nes tai neigiamai atsiliepia kūdikiui... Tai kriokiau, kiek vieko turėjau... Net draugę, kuri taip pat buvo atvažiavus gimdyti, išgąsdinau... ". Gimdymo metu tikrai yra sunku, bet tai trunka neamžinybę ir reikėtų pasistengti neprarasti savitvardos ir suvokti, kas vyksta, ką pataria medikai.
Šauksmai, riksmai, panika, manyčiau, gali tik pabloginti situaciją:
1. Išeikvosi visas jėgas.
2. Neteisingai kvėpuosi ir neteisingai atliksi vaikučio išstūmimą.
3. Vaikučiui pritruks deguonies.
4. Išgąsdinsi vaikutį (yra labai daug straipsnių, kad vaikutis turi gimti ramioje aplinkoje).
5. Pati ir jūsų vaikutis patirs didžiausią stresą.
6. Sudarysite papildomų problemų medikams ir aplinkiniams.
7. Gimdymas netaps pačiu gražiausiu momentu jūsų gyvenime.
8. Įgysite ilgalaikį baimės jausmą.
Manau, kad galima šiais klausimais pasitarti ir su jus nėštumo metu prižiūrinčiu gydytoju ar gydytoju, akušere, kurie priims gimdymą. Jie jus labiau įtikins, išsakys motyvus ir patars kaip elgtis, tvardytis, kaip nukreipti skausmą ir panašiai. Turite iš anksto tinkamai pasirengti psichologiškai, apmąstyti ir be jokios panikos pagimdyti vaikutį. Linkiu kuo geriausios sėkmės, lengvo gimdymo ir sveiko vaikučio.
"Aš tai rėkiau, net visa ligoninė skambėjo... Man kažkada, kažkas pasakė, kad negalima sulaikyti savyje skausmo ir emocijų, nes tai neigiamai atsiliepia kūdikiui... Tai kriokiau, kiek vieko turėjau... Net draugę, kuri taip pat buvo atvažiavus gimdyti, išgąsdinau... ". Gimdymo metu tikrai yra sunku, bet tai trunka neamžinybę ir reikėtų pasistengti neprarasti savitvardos ir suvokti, kas vyksta, ką pataria medikai.
Šauksmai, riksmai, panika, manyčiau, gali tik pabloginti situaciją:
1. Išeikvosi visas jėgas.
2. Neteisingai kvėpuosi ir neteisingai atliksi vaikučio išstūmimą.
3. Vaikučiui pritruks deguonies.
4. Išgąsdinsi vaikutį (yra labai daug straipsnių, kad vaikutis turi gimti ramioje aplinkoje).
5. Pati ir jūsų vaikutis patirs didžiausią stresą.
6. Sudarysite papildomų problemų medikams ir aplinkiniams.
7. Gimdymas netaps pačiu gražiausiu momentu jūsų gyvenime.
8. Įgysite ilgalaikį baimės jausmą.
Manau, kad galima šiais klausimais pasitarti ir su jus nėštumo metu prižiūrinčiu gydytoju ar gydytoju, akušere, kurie priims gimdymą. Jie jus labiau įtikins, išsakys motyvus ir patars kaip elgtis, tvardytis, kaip nukreipti skausmą ir panašiai. Turite iš anksto tinkamai pasirengti psichologiškai, apmąstyti ir be jokios panikos pagimdyti vaikutį. Linkiu kuo geriausios sėkmės, lengvo gimdymo ir sveiko vaikučio.
QUOTE(RVJ @ 2007 02 02, 23:34)
Kai kurioms gimdyvėms, esant skausmams, nepavyksta išvengti riksmų. Kodėl taip atsitinka, kokiu metu tai būna, kaip reguoja su jumis esantys, koki būna medikų komentarai? Kas tokiose situacijose sugeba nuraminti ir ką daryti, kad taip neatsitiktų? 
oOoOoOO,pamenu as rekavai kaip laukine
is tiesu ruosdamasi gimdymui ir jau vaziuodama i ligonine tvirtai sau pasakiau,kad nereksiu ir nesimaivysiu kaip tos durnes per filmus.tipo negaliu iskentet ar kazkas panasaus.taciau viskas isejo siek tiek kitaip..man buvo gana komlikuotas gimdymas(per saremius plyso gimdos kaklelis) todel isties labai skaudejo.
is pradziu skausma dar pavyko iskesti nerekiant,o giliai kvepuojant,sukandus dantis,bet veliau..pradejau rekti,tai gydytojas man grieztai,bet nepiktai pasake(neatsiminsiu konkreciu zodziu) kazka tokio:Nusiramink,zinojai,kad skaudes,dabar reikia pakenteti,beto kai sauki vaikelis negauna deguonies ir jam tada negerai.na,tai as ir apsiraminau
tau taip pat patariu i tai susikonsentruoti ir bus lengviau istverti
P.S.jei reksi isdzius burna ir plys lupos,o per gimdyma niekas neleidzia vandens gerti
o kam tų riksmų vengti
gal kam taip lengviau gimdyt
taigi ne partizanės susirenka, kad tylėtų ir nė garso neišleistų
aišku, gerai, kai tai truputį kontroliuojama, nes visgi su riksmais išeina ir energija reikalinga gimdymui
QUOTE(XXXXXX @ 2007 02 18, 01:05)
skaitau ir galvoju.Ar galima uzsiprogramuot.Reksiu.Nereksiu.Kazkaip galvoju,kad jau kaip gausis taip gausis.Gal net pati nejausiu kaip gerkle paleisiu.Nors labai tikiuosi,kad ne 
Galima tikrai.
Na aš specialiai nerėkčiau, bet kad taip gavosi...
Nenoriu gąsdinti nieko, bet man taip žiauriai skaudėjo, kad negalėjau ištverti ir riksmas pats iš gerklės sklido, nors iki tol tai galvojau, kad kam čia rėkauja, gal perdėda moeriškės...
Pasirodo, neperdeda... Dabar žadu su epidiuru gimdyt, nes geda būtų vėl taip apsirėkt, nes supratau, kad neišlaikau aš garselio, kad ir kaip norėčiau, o norėjau tai tikrai...
Čia jau individualiai: vieni pakantesni skausmui, kiti ne, ir tai organizmas toks, nelabai ką čia pakeisi, nebent ilgą laiką skausmu grūdintis...
Aš tai pasirodo, iš tų, kurie skausmui nepakantųs
Laimė, gydytojai nekomentavo mano riksmo, bet gėda buvo ir prieš juos...
Iš pradžių per sąrėmius laikiausi didvyriškai ir tyliai kentėjau, tik vyrui rankas laužiau
Bet artėjant prie pabaigos, tai sąmonė aptemo ir save kontroliuot praktiškai buvo neįmanoma. Kelis kartus tikrai garsiai surikau pamenu
Kai jau reikėjo stumti, daktaras paaiškino, kad artėjant sąrėmiui reikia įkvėpt ir stumt tik, sako, nerėk. O aš teisinuosi : negaliu nerėkti, aš negaliu nerėkti ...
Tipo "leiskit, neuždrauskit" kad maldauju...
Sako - jėgų neteksi jei rėksi. Tiksliai - kai pradėjau stumt, nebekilo minčių rėkauti, tik susikaupiau ir dirbau
o man taip dzin buvo kas ka pagalvos ar pasakys. prisipazinsiu- rekiau, kiek tik gerkle leido
vos tik prasidejus gimdymui saremiai buvo labai intensyvus, kas 5 min. ir pasirodo, kad gimdos kaklelis ne atsidarinejo, o tiesiog plysinejo
tai skausmas buvo toks, kad tarpais alpdavau
ir kai rekiau buvo zymiai lengviau, negu, kad tyleciau. gerai, kad mane i tolimesni kambariuka pagulde per saremius
kiek zinau niekam netrukdziau
tik jau kai stumiau nebesaukiau, nes nieko nebejauciau. palyginus su saremiu skausmais, stumimas buvo niekis
ps. ne kiekviena diena gimdau, tai galima ir parekauti
juokauju
ps. ne kiekviena diena gimdau, tai galima ir parekauti
Per saremius nerekiau
o kam? o kai jau stumiau vaikeli, tai per paskutini stumima gavosi su balsu. akusere tik pasake, kad nereikia sitaip, viskas gerai. bet cia is pastangu gavosi, o ne del skausmo.
Nepamenu rėkiau ar ne, vyro paklausiau sakė kad ne tik garsiai dėjavau, tik kai reikėjo stumti tada matyt dėjavau dar garsiau, nes nebegirdėjau ir priėmimo komandos
nurodymų. Tik kai jau vyras grižtai p0asakė kad susikaupčiau tai tik tada ir apsiraminau.
Zinojau, kad nereksiu, ir nerekiau. Man tiesiog buvo geda rekti... Gal busiu kategoriska, taciau manau, kad jei pasakai sau - nerekti, tai galima iskesti... milijonus metu moterys gimdo, visoms labai skauda... tik vienos kencia tyliai, kitos visam pasauliui demonstruoja savo skausma...
Ot tai skirtumas rekei nerekei?!Kiekviena skausma savaip pernesa, kitai rekiant lengviau buna!O isvengti sito neimanoma, kaip bus taip ir bus !Ir kokia cia geda rekti?Geda, kad skauda, kad ne kantri?Ne tas yra svarbiausia...juk tai tokia smulkmena...







