per saremius irgi neshukavau, tik giliai giliai kvepavau:)
hm.. nerekiau.. nereikejo.. gimdzhiau lengvai ir be skausmo.. skaudejo gal tik jau stumiant, bet tai ne tiek skausmas, kiek jausmas[pojutis], kaip vaikelis ateina i pasauli.. shiektiek tempe, verzhe, bet ne tiek, kad rekaut reiketu.. paskutinio stumtelejimo metu tik garsiai ishkvepiau, bet ne del skausmo, o del pastangu baisuliniu per saremius irgi neshukavau, tik giliai giliai kvepavau:)
per saremius irgi neshukavau, tik giliai giliai kvepavau:)
Pirmą gimdžiau su epidūru, tai nelabai ten buvo ko rėkti 
O antrą gimdant nesuveikė epidūras. Va, tada truputį stogas čiuožė...Bet vyras sakė, kad nerėkiau. Ir neinkščiau. "O tai ką dariau?"-paklausiau. "Storai dejavai"- atsakė.
Kai gulėjau pataloginiam, per ventiliaciją retkarčiais girdėdavosi, kaip dviem aukštais žemiau moterys gimdo. Tai viena, tarp šauksmų, vis įstengdavo rusiškai surikti: "Ar tu matai, svoločiau, ką padarei? Niekur neik, svoločiau!! Pridirbai, dabar būk čia, svoločiau!"
O antrą gimdant nesuveikė epidūras. Va, tada truputį stogas čiuožė...Bet vyras sakė, kad nerėkiau. Ir neinkščiau. "O tai ką dariau?"-paklausiau. "Storai dejavai"- atsakė.
Kai gulėjau pataloginiam, per ventiliaciją retkarčiais girdėdavosi, kaip dviem aukštais žemiau moterys gimdo. Tai viena, tarp šauksmų, vis įstengdavo rusiškai surikti: "Ar tu matai, svoločiau, ką padarei? Niekur neik, svoločiau!! Pridirbai, dabar būk čia, svoločiau!"
Nu jooo, kai katros moteriškės rėkia taip, kad visoms ligoninėje esančioms nėščiosioms - visokioms su gresiančiais persileidimais - plaukai pasišiaušia 
Teko pagulėt - o, varge, vasara, karšta, o langų atsidaryt negalim - toookie klyksmai eina... Kai ta klykuolė pagimdė, visi gimdymo namai lengviau atsiduso 
Man pačiai kažkaip neišėjo rėkt ir po šiai dienai nesuprantu, kada tatai reikia atlikt (gimdžiau du vaikus be epidūrų, skausmui esu labai jautri)
Nugis kai ne sąrėmis, tai rėkt kaip ir priežasties nėra, teisingai? O kai užeina sąrėmis, tai skausmas gerokai sumažėja, jeigu taisyklingai šemetiškai kvėpuoji. O tai jeigu tu kvėpuoji - kada rėkt? Rėkt ir kvėpuot vienu metu neina Pakvėpuoji, skausmas praeina, nu ir vėl nebėr reikalo rėkt
O kai jau gimdai, tai sukaupt jėgas ir stumt reikia - vėlgi kada rėkt? Gi rėkiant, kaip rusai sako, vesj par na gudok uchodit (visas garas švilpukui išeina). O aš tai ten gimdyt atėjau, prasidainuot ir paskui galima - lopšines staugiant...
Galų gale, kūdikį išgąsdinsi žmogus staugdamas, netgi jei ir atrasi tą vietą, kur galima. Kūdikis taigi ne kurčias, daineles dainuojamas girdi, o čia dar staugt pradėsi, kaip garvežys
Teko pagulėt - o, varge, vasara, karšta, o langų atsidaryt negalim - toookie klyksmai eina... Kai ta klykuolė pagimdė, visi gimdymo namai lengviau atsiduso Man pačiai kažkaip neišėjo rėkt ir po šiai dienai nesuprantu, kada tatai reikia atlikt (gimdžiau du vaikus be epidūrų, skausmui esu labai jautri)
Nugis kai ne sąrėmis, tai rėkt kaip ir priežasties nėra, teisingai? O kai užeina sąrėmis, tai skausmas gerokai sumažėja, jeigu taisyklingai šemetiškai kvėpuoji. O tai jeigu tu kvėpuoji - kada rėkt? Rėkt ir kvėpuot vienu metu neina Pakvėpuoji, skausmas praeina, nu ir vėl nebėr reikalo rėkt O kai jau gimdai, tai sukaupt jėgas ir stumt reikia - vėlgi kada rėkt? Gi rėkiant, kaip rusai sako, vesj par na gudok uchodit (visas garas švilpukui išeina). O aš tai ten gimdyt atėjau, prasidainuot ir paskui galima - lopšines staugiant...
Galų gale, kūdikį išgąsdinsi žmogus staugdamas, netgi jei ir atrasi tą vietą, kur galima. Kūdikis taigi ne kurčias, daineles dainuojamas girdi, o čia dar staugt pradėsi, kaip garvežys
as nerekaiu, bet per saremius gimdyklos palangei dazus nagais nulupau... 
veliau bijojau, kad saskaita pateiks.....
o salia gimde moteris su vyru, tai kauke, net sienos drebejo. ir keikes, ir vyra visur siunte, tai gydytojui, kur musu gimdyma priiminejo, truko kantrybe ir jos vyrui riktelejo, man tarp koju stovedamas - uzkisk ta savo karve..... man tuo metu dar nepilnas atsidarymas buvo, tai ir skauda, ir bijau net kveptelt garsiau, nes be vyro gimdziau, galvoju, mane ne tik karve isvadins... bet, tiesa pasakius, nelabai ir jauciau poreiki sukaut.
veliau bijojau, kad saskaita pateiks..... o salia gimde moteris su vyru, tai kauke, net sienos drebejo. ir keikes, ir vyra visur siunte, tai gydytojui, kur musu gimdyma priiminejo, truko kantrybe ir jos vyrui riktelejo, man tarp koju stovedamas - uzkisk ta savo karve.....
man tuo metu dar nepilnas atsidarymas buvo, tai ir skauda, ir bijau net kveptelt garsiau, nes be vyro gimdziau, galvoju, mane ne tik karve isvadins... bet, tiesa pasakius, nelabai ir jauciau poreiki sukaut.
Rėkiau. Aš taip manau..tik nežinau ar tai buvo baisus rėkimas ar saikingas Apie tai ir negalvojau. Ir išvis nejaučiau nei gėdos, nei sąžinės gimdant Gimdžiau naktį, trukdžiau personalui ilsėtis, rėkiau be jokių ten savęs varžymų ("oi turiu kentėti, oi turiu didvyriška būti prieš vyrą, gydytoją, tėvynę, kitas gimdyves"..juokinga tai). Man mano emocijos - padėjo kentėti.
Apie tai ir negalvojau. Ir išvis nejaučiau nei gėdos, nei sąžinės gimdant Gimdžiau naktį, trukdžiau personalui ilsėtis, rėkiau be jokių ten savęs varžymų ("oi turiu kentėti, oi turiu didvyriška būti prieš vyrą, gydytoją, tėvynę, kitas gimdyves"..juokinga tai). Man mano emocijos - padėjo kentėti.
nesaukiau gimdant 
gimdziau abu be nuskausminamuju ir naturaliai..
Per saremius tyliai kenti skausma ir tiek,o kai reikia stumt tai stumi, nes jei buciau rekus tikrai nebuciau pastumus Aisku lengva man kalbet abu gimdymai buvo lengvi ir truko neilgai,gal jei tai testusi para ar dar ilgiau gal tada kitaip kalbeciau ir buciau radus kur parekaut
gimdziau abu be nuskausminamuju ir naturaliai..Per saremius tyliai kenti skausma ir tiek,o kai reikia stumt tai stumi, nes jei buciau rekus tikrai nebuciau pastumus
Aisku lengva man kalbet abu gimdymai buvo lengvi ir truko neilgai,gal jei tai testusi para ar dar ilgiau gal tada kitaip kalbeciau ir buciau radus kur parekaut
as visa nestuma bijojau ne gimdymo,o to,ka reksiu 
nu ***** ir rekiau...biski...kai tik prasidejo pats gimdymas,matyt visas susikaupes skausmas turejo iseiti,bet akusere,pasake:susikaupk ir nerek...ir tada viskas buvo gerai
nu ***** ir rekiau...biski...kai tik prasidejo pats gimdymas,matyt visas susikaupes skausmas turejo iseiti,bet akusere,pasake:susikaupk ir nerek...ir tada viskas buvo gerai
Kai tik atvykom į gimdyklą ir sąrėmiai dar buvo "juokingi", girdėjau kitose gimdyklose klykiančias gimdyves. Buvau didžiai pasipiktinusi, kad taip nesivaldo...
O kai prasidėjo tikrieji "džiaugsmeliai", nebegalėjau kentėt ir rėkiau. Gal net baisiau už tą gimdyvę, kuri mane taip papiktino
Tikrai maniau, kad nerėksiu, bet tai buvo ne mano valioj
O kai prasidėjo tikrieji "džiaugsmeliai", nebegalėjau kentėt ir rėkiau. Gal net baisiau už tą gimdyvę, kuri mane taip papiktino
Tikrai maniau, kad nerėksiu, bet tai buvo ne mano valioj
Na aš kvėpavau per sarėmius,bet kas iš to?Man asmeniškai tas kvėpavimas nieko nepadėjo,skausmo tikrai nenumalšino.Aš rėkt pradėjau per pačius skuasmingiausius sarėmius,kažkur 10 min.iki stumimo.Iš pirmo dejavau,bet paskui nebesugebėjau valdytis,nors ir norėjau.Balsas pats pratrūkdavo Nebuvo labai gėda,nes gimdžiau pirmą kartą.O vat kai teks gimdyti antrą,tai nežinau kaip reiks valdytis ,nes bus jau kažkaip gėda 
Nebuvo labai gėda,nes gimdžiau pirmą kartą.O vat kai teks gimdyti antrą,tai nežinau kaip reiks valdytis ,nes bus jau kažkaip gėda
Aš irgi galvojau, kad nerėksiu, nes gėda, kaip atrodysiu ir pan., bet kai viskas plyšta, pati savęs nebekontroliuoji, automatiškai suspiegi. tada jau dzin, kas ką apie tave pagalvos ir kaip tai atrodys iš šono. Ir kvėpavau kaip liepė ir deguonies kaukė buvo uždėta, bet vis tiek rėkiau, nevalingai
bet kai viskas plyšta, pati savęs nebekontroliuoji, automatiškai suspiegi. tada jau dzin, kas ką apie tave pagalvos ir kaip tai atrodys iš šono. Ir kvėpavau kaip liepė ir deguonies kaukė buvo uždėta, bet vis tiek rėkiau, nevalingai
QUOTE(olicka @ 2007 05 28, 18:14)
Na aš kvėpavau per sarėmius,bet kas iš to?Man asmeniškai tas kvėpavimas nieko nepadėjo,skausmo tikrai nenumalšino.Aš rėkt pradėjau per pačius skuasmingiausius sarėmius,kažkur 10 min.iki stumimo.Iš pirmo dejavau,bet paskui nebesugebėjau valdytis,nors ir norėjau.Balsas pats pratrūkdavo Nebuvo labai gėda,nes gimdžiau pirmą kartą.O vat kai teks gimdyti antrą,tai nežinau kaip reiks valdytis ,nes bus jau kažkaip gėda
Nebuvo labai gėda,nes gimdžiau pirmą kartą.O vat kai teks gimdyti antrą,tai nežinau kaip reiks valdytis ,nes bus jau kažkaip gėda ne tau turejo padeti kvepavimas-o vaikiukui deguonies labai reikia.kai mamyte rekia ir negali susikaupus ramiai kvepuoti jam truksta oro
QUOTE(Putlutė @ 2007 05 29, 22:41)
ne tau turejo padeti kvepavimas-o vaikiukui deguonies labai reikia.kai mamyte rekia ir negali susikaupus ramiai kvepuoti jam truksta oro
Tai aš žinau,kad vaikiukui deguonies reikia,bet mums per nieščiųjų pamokėles aiškino,kad kai sutelki dėmesį į kvėpavimą ir kvėpuoji,tai ir sarėmių skausmas mažesnis.Tai aš ir rašau,kad man asmeniškai tikrai skausmas nesumažėjo.
