Įkraunama...
Įkraunama...

Gimdyvių riksmai.

Manau, kad į skausmą kiekviena reaguojame savaip. Man nebuvo net mintis kilusi šaukti / rėkti. Nors iš anksto taip pat to bijojau.
Atsakyti
Taip buvau įsitraukus į kvėpavimą taisyklingą, kad nebuvo kada pražiot burnos riksmam. O jau kai prasidėjo stangos ir reikėjo stumti tai riktelėjau kelis kartus, bet ne iš skausmo o iš didelių pastangų stumti.
Atsakyti
Man su trečiu 4.5 kg vaiku buvo beprotiškai skausmingas stūmimas. Nežinau, ar rėkiau, bet kažkokius garsus tikrai leidau, buvo sunku.
Per sąrėmius truputį garsiau pakvėpavau ir tiek.
Atsakyti
QUOTE(Stilingoji @ 2014 09 24, 18:31)
Manau, kad į skausmą kiekviena reaguojame savaip. Man nebuvo net mintis kilusi šaukti / rėkti. Nors iš anksto taip pat to bijojau.

drinks_cheers.gif
Aš tai nebijojau, kad rėksiu. Bet kažkaip nesirėkė man. Kam dar tokią reikalingą energiją riksmui atiduot. Ten labiau kaip iš sapno buvo, kai lyg ir rėktum, kiek plaučiai neša, bet nė garso neišspaudi, tik kvėpuoji ir skaičiuoji, kiek iki sekančio sąrėmio...
Atsakyti