Manau, kad jei motina visiškai nesivaldo ir gąsdina savo nuosavą vaiką klykdama gimdymo metu, tai kūdikis tada įgyja teisę paskui metus laiko klykti naktimis Taip yra teisinga
as rekiau,kad akusere man liepe nesaukti,nes gazdini kazkokia astuoniolikine bet vyras sake,nei as ten garsiai rekiau nei ka, tik garsiai aimanavau, bet mano vaikas nei gimes neverke, nei neatasimenu,kad iki metuku butu tikrai verkes
del manes,lai kitos rekia jai joms lengviau ar geriau,kiekvienas skausma skirtingai pernesam
na nezinau, mano jau dabar keturiolikmetis nei klyke nei kas
Pasitustina moterys dazniausiai negausiai ir dazniausiai ne skystai, tai tikrai ne prbblema ir lengvai ir greitai sutvarkoma.
Pasitustina moterys dazniausiai negausiai ir dazniausiai ne skystai, tai tikrai ne prbblema ir lengvai ir greitai sutvarkoma.
Tai koks jausmas vidinis, jeigu apskritai reikia svarstyti klausimą - kaip išvengti vieno ar kito visiškai natūralaus dalyko gimdymo metu. Kodėl kažkas dar turi teisintis, kad gimdė ar gimdo vienaip ar kitaip. Kodėl vieni jaučiasi turintys teisę būtinai naudotis savo pranašumu net tokioje situacijoje kaip gimdymas. Net šimtas tūkstančių vis labiau gerėjančio gyvenimo metų neatpratino nuo kovos už būvį
tai ir tie rekimai yra ivairus. vienos rekia nes reik rekti, kitoms tikrai skauda. kas ismatuos ta skausmo pernesima? niekas. vienai visi 10 cm atsiveria su maudenimais kitai 30 saremiu skale jau vos pakeliama...... nesam robotai, kad gimdyt pagal kazkokias taisykles. nori rekti rek. nori sokti sok ( na gal tik ne per langa ) ir siaip net pacios akuseres sako, kad tikrai yra jautriu skausmui moteru.
Kai kurie komentarai tai ka as zinau lyg moteriskes nesuprastu apie ka sneka
O i tema, tai gimdziau nerekaudama, ne del kazkokiu kvailu isitikinimu, prisiklausymu ar pan...Man paprasciausiai buvo lengviau taip iskesti saremi. As uzsimerkdavau ir snopuodavau, snopuodavau Is pradziu dar bandziau aimanuot, bet kad neapsimokejo - kazkaip sunkiau buvo Taip kad visos individualiai Jei geriau rekiant - rekit
O i tema, tai gimdziau nerekaudama, ne del kazkokiu kvailu isitikinimu, prisiklausymu ar pan...Man paprasciausiai buvo lengviau taip iskesti saremi. As uzsimerkdavau ir snopuodavau, snopuodavau Is pradziu dar bandziau aimanuot, bet kad neapsimokejo - kazkaip sunkiau buvo Taip kad visos individualiai Jei geriau rekiant - rekit
Manau, labai nuo temperamento priklauso. Mano natura rami, as is vis nebalsinga, tai gal todel visiskai nesinorejo rekaut. Irgi, pagalvojau, ar cia pabandyt, bet nusprendziau, kad tyliai patogiau - ir kvepuoti, kvepuoti, kvepuoti. O mano drauge tai labai smarki tokia, jinai ne tik reke, bet dar pasigyre, kad apsparde gydytoja is skausmo. Atseit visi stebejosi, kas cia dabar, tokia rami nescioji buvo
Nebūtinai nuo temperamento.Aš irgi rami ir galvojau tikrai nerėksiu.Juk "gėda, nekultūringa"...Kol sąrėmiai buvo pakenčiami, prakvėpuodavau pralaukdavau juos ir tiek.Į pabaigą jau nebesuvaldžiau savęs ir parėkavau gerokai.Tiesiog taip išėjo.Natūraliai.Ir visai vienodai jau buvo kas ką pagalvos...
O aš šiaip balsinga, galiu kakarynę atidaryt reik - nereik. Bet per gimdymą nerėkiau, tik dejavau garsiau.. Nors galvojau, kad šauksiu, ale jėgų ne kažką buvo dar klykauti.
Aš iš pradžių stumdama šaukiau, bet man pasakė, kad nerėkčiau nes gali vaikui deguonies pritrūkt tai tylėjau, paskiau tepasakiau "au au au au au" arba "ajajajajj"
Atvaziavau gimdyti labai gerai nusiteikusi ir tikrai galvjau, kad sugebesiu save kontroliuoti. Bet...Gimdziau naturaliai, be nuskausminamuju, skaudejo labai nuo pat pradziu, bet skausmas palaipsniskai didejo ir ilgejo. Ties 8 cm man tapo nebepakeliama. Nebesugebejau iskvepuoti saremiu, jegu buvo nulis. Pradejau aimanuoti gan garsiai kiekvieno saremio metu..Ir galvojau, kad tuoj atsijungsiu. Norejau tyleti, bet niekaip nebepavyko...Ant stalo uzsaukiau kai gulejau jau ir liepe tris saremius prakvepuoti nesistanginant. O kai leido stumti skausmu per stangas nejauciau tai nei aimanavau nei besaukiau