QUOTE(Donalita @ 2014 02 23, 23:13)
Manau, labai nuo temperamento priklauso. Mano natura rami, as is vis nebalsinga, tai gal todel visiskai nesinorejo rekaut. Irgi, pagalvojau, ar cia pabandyt, bet nusprendziau, kad tyliai patogiau - ir kvepuoti, kvepuoti, kvepuoti. O mano drauge tai labai smarki tokia, jinai ne tik reke, bet dar pasigyre, kad apsparde gydytoja is skausmo. Atseit visi stebejosi, kas cia dabar, tokia rami nescioji buvo
Pirmo gimdymo metu teko siek tiek parekti, bet cia manau jau vien is patirties neturejimo ir is nezinomybes.
Antra karta vis delto jau zinojau ko laukti ir taip pat zinojau, kad rekimas skausmo nesumazins, geriau jau prakvepuoti tuos kad ir labai skausmingus saremius. Tai taip ir padariau. Ir galiu pasakyti, kad tikrai daug geriau viskas praejo. Ta gilu kvepavima, sekundei ora sulaikant plauciuose, tikrai galiu rekomenduoti kiekvienai gimdanciai. Man labai padejo. Tiesiog susikoncentruoti i kvepavima, o ne i skausma ir stengtis atsipalaiduoti kiek imanoma, nes kai visas kunas buna itemptas saremio metu, skauda dar labiau.
Abu kartus gimdziau be jokiu nuskausminamuju.
Va ko nesuprantu, tai keikimosi, pludimosi, spardymosi ir apskritai nemandagaus elgesio gimdymo metu. Tiek su vyru, kuris dalyvauja gimdyme, tiek su ligonines personalu. Cia jau nebe tiek skausmas, kiek kulturos ir issiauklejimo stoka.
Man per abu gimdymus nezmoniskai skaudejo, bet ne i galva neatejo plustis, keiktis ar spardyti kazka. Nepateisinu tokiu dalyku...