QUOTE(Beštuliukas @ 2010 11 13, 21:50)
Sweikutės, nėštukės
Pamačiau temos pavadinimą - ir šypseną sukėlė

Nu nu... pamatysit..
Kai aš gimdžiau Klaipėdos GN, tuo pačiu metu buvo dar kaip minimum kokios 3 gimdyvės. "Lukštenomės" visos vidurnaktį kokių 15-30 min. intervalu. Ir visiems buvo nusispjaut tie riksmai. Rėkė gimdančios prieš mane, aš irgi gerai rėkiau per paskutinius sąrėmius iš skausmo, girdėjau kaip ir po manęs gimdyvė inkštė gimdydama. Ir dzin visiems buvo. Po riksmų kai išgirsti leliuko verksmą, tokia kaip Dievo palaima. Visi džiaugėsi leliukais, tų riksmų niekas net nesureikšmino
As irgi pirma kaip gimdziau sakiau nereksiu. Bet kaip pradejo skatinantys veikti, tai su kiekvienu saremiu rekiau NUGARYTE, kad vyras zinotu, kad reikia masazuoti. Gimdziau be epidiuro, nes galvojau iskentesiu

Optimiste

Zinojau, kad vaikiuka gasdinu. Pradziai meginau susitelkt ties kvepavimu, bet veliau nebeisejo niekas man. Pats stumimas buvo be rekimo kiek pamenu. Kai rekiau geda tikrai nebuvo ir galiu pasakyti is patirties daug lengviau buvo. O gimdziau 21val. Kai vaikutis gime ir padejo man ji ant pilvuko,pirmiausia atsiprasiau savo angeliuko, kad taip gasdinau ji.Manau atleido.

O kai is gimdyklos veze i palata labai geda man buvo. Nes visas gimdymo aukstas speliojo, pagimdis jin ar pati ar pjaus po paros. Nuo streso ir temperatura pakilo ir vaikas su temperatura gime sergantis. Ir daktara apspardziau berekdama. Aisku atsiprasiau po visko. Tai va tokia mano rekimo istorija. Man tikrai buvo daug geriau ir lengviau. O tuo kart man buvo nusispjauti kas ka galvoja. Pries gimdyma savaite patologiniam pragulejau, tai irgi rekimo daaaaug girdejau.