Tik nereikia nusiteikti, kad visos taip ir rekia kaip per filmus. Teko guleti pries gimdyklos langus keleta dienu, tai gal koki viena rixma ir isgirdau. Dar gydytojo klausiau, kodel niex nerekia? Tai ir isaiskino, kad cia daugiau mitas del rekimo...
As savo pirmo vaikiuko laukiuosi 17 savaiteliu beveik ir zinau kad turbut puse mamyciu mane ispeiks bet tikrai bijau gimdymo, ne tiek paciu saremiu (aisku ir jie nezavi) kiek pacio stumimo... Niekaip negaliu savo baimes numalsinti, dar bijau kad daktare kokia senu paziuriu atsiras ir atsisakys epidiura skirti... Baisus man gimdymas atrodo, kvaila Dievulis buda sugalvojo vaikiukui i si pasauli ateiti

o as nesaukiau, akusere sake kad vaikas viska girdi ir negalima jo gazdint.
QUOTE(Dzenete @ 2010 10 13, 11:12)
Man pasisekė pakliūti pas labai gerą gydytoją, (arba gal jei diena gera buvo) žodžiu sakau ar galėsiu rėkti jei kas? Sako: "rėk bet nuo to geriau nebus" ir tikrai man buvo daug lengviau viska pakelti sukandus stipriai dantis. Viena karta surikai, tikrai nuo to nepalengvėjo 



Dar buvo toks juokas, tuo pat metu gimdyti atvyko dar viena pora - už sienos ir jie buvo, tai ta moteris riaumojo, kaip nežinau kas, man tie garsai tikrai bauginantys buvo.. Kai pagalvoju, ką kalbėti apie vyrus, o svarbiausia apie tą ateinantį kūdykėlį...
Na žodiu, po kurio laiko susitikome kolidoriuje su ja ir aš jos užklausiau dėl to, tai pasakė, kad net nežino ko ji ten rėkė taip, sako tai kad filmuose visur taip rodo, tai ir aš taip dariau

Sweikutės, nėštukės
Pamačiau temos pavadinimą - ir šypseną sukėlė
Nu nu... pamatysit..
Kai aš gimdžiau Klaipėdos GN, tuo pačiu metu buvo dar kaip minimum kokios 3 gimdyvės. "Lukštenomės" visos vidurnaktį kokių 15-30 min. intervalu. Ir visiems buvo nusispjaut tie riksmai. Rėkė gimdančios prieš mane, aš irgi gerai rėkiau per paskutinius sąrėmius iš skausmo, girdėjau kaip ir po manęs gimdyvė inkštė gimdydama. Ir dzin visiems buvo. Po riksmų kai išgirsti leliuko verksmą, tokia kaip Dievo palaima. Visi džiaugėsi leliukais, tų riksmų niekas net nesureikšmino

Pamačiau temos pavadinimą - ir šypseną sukėlė


Kai aš gimdžiau Klaipėdos GN, tuo pačiu metu buvo dar kaip minimum kokios 3 gimdyvės. "Lukštenomės" visos vidurnaktį kokių 15-30 min. intervalu. Ir visiems buvo nusispjaut tie riksmai. Rėkė gimdančios prieš mane, aš irgi gerai rėkiau per paskutinius sąrėmius iš skausmo, girdėjau kaip ir po manęs gimdyvė inkštė gimdydama. Ir dzin visiems buvo. Po riksmų kai išgirsti leliuko verksmą, tokia kaip Dievo palaima. Visi džiaugėsi leliukais, tų riksmų niekas net nesureikšmino

ko tik tos moterys sededamos dekrete iš neturėjimo ką veikti prisigalvoja gi visokių fokusų "kaip išvengti riksmų" atsakymai a) negimdyk.
nejautra. c) nerėk. kam jų išvis vengti reikia? jei lengviau nuo to kad rėki tai į sveikatą , gali nerėkti, nerėk ..tai dabar apie tai temos prireikę


As tai manau, kad rekimas labiau kenkia nei palengvina procesa - gi tiek jegu per tuos riksmus isnaudojama be reikalo. Ir dar man rekimas kazkodel asocijuojasi su gailesciu sau - is serijos girdekit visi kaip man blogai. Bet gi visos iskencia ta ypatinga diena! Tad linkiu visoms nepasiduoti skausmui ir nesvaistyti jegu ant riksmu!
Moterys viska gali


QUOTE(ilgakojuke @ 2010 11 10, 14:59)
Tik nereikia nusiteikti, kad visos taip ir rekia kaip per filmus. Teko guleti pries gimdyklos langus keleta dienu, tai gal koki viena rixma ir isgirdau. Dar gydytojo klausiau, kodel niex nerekia? Tai ir isaiskino, kad cia daugiau mitas del rekimo...
Nezinau koks jau cia mitas, kai su lengvais saremiais vaiksciojau gimdyklos koridorium, tokie klyksmai girdejos, kad sulindau i savo gimdykla ir kojos nebekisau, kazkaip nemaloniai nuteikia

Pati gimdydama ir parekavau, nesamoningai net, matyt daugiau is baimes (pries pat gimstant). Ir nieko ten jau saltai neprimastysi 'nuo rekimo geriau nebus'. Nu nebus aisku, bet reki ir vsio.
QUOTE(Tai vat @ 2010 10 13, 10:25)
Kai as gimdziau,tai uz sienos dejosi toks kosmaras,kad vos nenuejau paziuret gal kokios pagalbos merginai reikia ... toks jausmas ,kad viena palikta ten ir draskosi,rekia , dejuoja
nu,zo man labai nejauku buvo...ismuse is veziu....Jei jau tooookie nepakeliami skausmai,siame amziuje yra priemoniu,nemanau,kad reikia tokius kryziaus kelius pereiti....,bet kadangi tikrosios prieasties nezinau,tai susilaikau nuo tolimesniu isvedziojimu...,bet siaip nemalonu ...

kad nejauku, tai pritariu. bet mano atveju buvo, kad anesteziologe buvo tipo skubiai iskviesta- ir likau ant ledo, nors buciau nezinia ka atidavus uz epidura. tad teko rekt is visu jegu


As gimdyt isvaziavau penktadieni velai vakare,nakti nejo visaj pamiegot palatoj nes saremiai vis stiprejo ir vis dazniau.bet nerekiau. .Baisiausia buvo paryciais kaj kitam kolidoriaus gale kita mamyte tiek sauke is skausmo kad as net ranka uzsidengus vistiek girdejau .pati is skausmo jau nepakenciamo pradejau saukt valandaj kazkur iki gimdymo visaip laikiausi bet neisejo o dar sesute y palata ilindo ir pasake taip piktaj "tu cia nesauk!" kaip as galiu nesaukt kad jau nebeisejo kentet ir is to skausmo as ja pasiunciau

Jau tikrai,kad tiesiog nebeįmanoma savęs valdyti,kai prasideda skausmingiausi sarėmiai. Tiesiog savęs nebekontroliuoji. Nebekontroliuoji nei judesių,nei minčių,nei balso. Paskutinius kelis sarėmisu ir aš rėkiau,bei raičiausi ant gimdymo stalo,kai gydytoja ir akušerė jau ruošėsi priimti leliuką.
Man tai siek tiek keistoka su tais riksmais. Du kartus gimdziaus ir tikrai nebuvo ko rekaut. Gal labai jautrios buna gimdyves ar is baimes, nezinau. Pati girdejau riksmus kitose palatose, baisu tai girdeti, bet kai pati gimdziau, visai rekt nesinorejo, tik stenet.