JOVIAL sakai:Aš rinkausi dėl Dievo, bet suklydau. Pasirinkau su netinkamais žmonėmis (kalbu apie lyderius). Dabar nelankau jokios.
Jei pasirinkai dėl Dievo, tai kuo žmonės kliūna?O jei renkiesi dėl žmonių tai kokioje vietoje atsiduria Dievas?
Papildyta:
Ugne,Pirma: niekas nera nei uz ka garantuotas.Antra:per baznycias "nebegioju".Trecia:elgiuosi taip kaip man yra gerai.Turime visi vienoda teise rinktis,ieskoti,rasti, ir net klysti.Ir tai kaip as elgsiuos vienu ar kitu atveju,tai bus tik mano reikalas.Del tikejimo i tave tikrai nesikreipsiu.
tai ir gerai kad nesikreipsi. tai ir džiugu kad elgiesi kaip tau reikia. gerbu tave už tai labai save myli.
QUOTE(Ugnė @ 2007 03 07, 15:44)
Tai tavo pasirinkimo teise
Ką tu nori pasakyti?
Aš manau, kad ne mano jėgose pasirinkti šeimos ir tautos ir jos religijos.
Sutikčiau tame, jei gimstu netikinčioje šeimoje, manęs nekrikština, tada ir ieškau sau širdžiai tinkančios religijos, bet kai turėjau šeimą religingą tai nėra reikalo rinktis kitos religijos.
Taip kad ne visada galioja pasirinkimo teisė.
QUOTE(Jurgulė @ 2007 03 07, 16:11)
Aš manau, kad ne mano jėgose pasirinkti šeimos ir tautos ir jos religijos.
Sutikčiau tame, jei gimstu netikinčioje šeimoje, manęs nekrikština, tada ir ieškau sau širdžiai tinkančios religijos, bet kai turėjau šeimą religingą tai nėra reikalo rinktis kitos religijos.
Taip kad ne visada galioja pasirinkimo teisė.
Dar ir dar karta isitikinau, kad daugelio pasirinkimo esme zmonese.
Gimiau...
Pareigos...
...turėjau šeimą religingą...
Tai ar baznycios lankymas nepriklauso nuo jau ten esanciu zmoniu?
Seima ir tauta nepasirenkama.
O religija???
Negi gimes skurdziu seimoje vykdysi elgetos pareigas???
Negi gimes turtingoje seimoje nieko neveikdamas visa gyvenima busi aptarnaujamas???
QUOTE(Jurgulė @ 2007 03 07, 16:11)
Taip kad ne visada galioja pasirinkimo teisė.
Pasirinkimo teisė galioja visada, tik gal nėra poreikio ieškoti ko nors kito, kai ir taip gerai. Puiku, jei gerai yra iš tikrųjų, nes tik visiškai nemąstantis žmogus gali metų metus kas sekmadienį vaikščioti į bažnyčią ir niekad nepasvarastyti, kam jam to reikia - tradicija tam tikrai nepakankama "varomoji jėga".
QUOTE(Andro @ 2007 02 26, 23:19)
Čia vėl aš. Nu bet kaip ten su žmonių įtaka ( bendruomenės) dėl tikėjimo, kaip manote lemia ar ne ?Ir dar vienas klausimas- dėl aplamai išprusimo, intelekto lygio turi reikšmės ar ne?( vėl turiu kandžios patirties nes turėjau 10 metų atsišaudyti, nes kaip minėjau pas mus pagrindinis išsilavinimas- teologijos studijos ,pagrindinė knyga Biblija) . Sako,kad man protas trukdo, greičiausiai tai loginis mąstymas. Kaip dar va šioje vietoje? Vyro bendruomenėje tai tikrai jiems niekas neįdomu,niekur jie (aišku mano vyras neišimtis) nesilanko, ir vėl tai kas- bendruomenės formuojamas supratimas ar Dievo mokymas?
Andro, kaip tau sekasi? Kaip reikalai klostosi su vyro bendruomene, o gal pati jau nueini i baznycia?
QUOTE(jovial @ 2007 05 01, 17:25)
Dar ir dar karta isitikinau, kad daugelio pasirinkimo esme zmonese.
Gimiau...
Pareigos...
...turėjau šeimą religingą...
Tai ar baznycios lankymas nepriklauso nuo jau ten esanciu zmoniu?
Seima ir tauta nepasirenkama.
O religija???
Negi gimes skurdziu seimoje vykdysi elgetos pareigas???
Negi gimes turtingoje seimoje nieko neveikdamas visa gyvenima busi aptarnaujamas???
Gimiau...
Pareigos...
...turėjau šeimą religingą...
Tai ar baznycios lankymas nepriklauso nuo jau ten esanciu zmoniu?
Seima ir tauta nepasirenkama.
O religija???
Negi gimes skurdziu seimoje vykdysi elgetos pareigas???
Negi gimes turtingoje seimoje nieko neveikdamas visa gyvenima busi aptarnaujamas???
gerai, yra toks paprastutėlis reikalas kai tėvai katalikai atneša vaikelį į bažnytėlę ir krikština ir krikšto metu prižada tą vaikeliuką užaugini katalikų tikėjime ir dėl to vaikeliuko jaučia atsakomybę ne tik tėvai bet ir krikšto tėvai.
Kadangi mano tėvai ir krikšatatėviai uoliai atliko šiaą pareigą man nėra reikalo balamūtytis ir ieškoti kur kitur save įsitvirtinti. savo ruožtu mūsų šeima toliau stengiamės gyventi katalikų tikėjime ir mokome to savo vaikus. Jei vaikai atitols nuo tikėjimo, reiškia ne viską padarėme kad jie būtų tikintys.
Klausi ar bažnyčios lankymas nepriklauso nuo ten esančių žmonių. Atsakau: ir priklauso ir nepriklauso, kadangi ir ten esantys žmonės yra patys įvairiausi. Vienų žmonių pavyzdžiu nesekčiau o kitų seku. Bet galutinis rezultatas yra toks: ŽMONĖS PRAEINA, O DIEVAS PASILIEKA.
Papildyta:
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 05 02, 17:06)
Pasirinkimo teisė galioja visada, tik gal nėra poreikio ieškoti ko nors kito, kai ir taip gerai. Puiku, jei gerai yra iš tikrųjų, nes tik visiškai nemąstantis žmogus gali metų metus kas sekmadienį vaikščioti į bažnyčią ir niekad nepasvarastyti, kam jam to reikia - tradicija tam tikrai nepakankama "varomoji jėga".
Ar tikrai kas sekmadienį žmonės vaikšto į bažnyčią tik "ant durniaus". Nėra jie tokie visiškai nemąstantys. Juk negali nei už vieną žmogų pasakyti, "va Rapoliuk, tu eini į bažnyčią ir nieko nemąstai kam tau jos reikia." Nugi nežinom mes nei vienas, ką tas žmogelis mąsto. Pagaliau ir nesigilinkim apie kito žmogaus mintis. Svarbu jam gerai, o man nuo to dar geriau.
QUOTE(Jurgulė @ 2007 05 05, 00:21)
Ar tikrai kas sekmadienį žmonės vaikšto į bažnyčią tik "ant durniaus". Nėra jie tokie visiškai nemąstantys.
Tą ir norėjau pasakyti - net jei žmogus tikėjimą ir "perima" iš tėvų, iš tikrųjų jį priima visiškai iš naujo, savo, o ne kieno nors kito sprendimu. Jei jaučia poreikį kas sekmadienį eiti į bažnyčią, tai tikrai ne todėl, jog taip darė jo tėvai, seneliai ir proproseneliai. Tą tikėjimą galima arba priimti, arba ne ir būtent čia yra visiška pasirinkimo laisvė (jei ne vaikystėje, kai esi vedamas į bažnyčią ir niekas neklausia ar nori), tai bent jau pradėjus savarankišką gyvenimą.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 05 05, 18:54)
Tą ir norėjau pasakyti - net jei žmogus tikėjimą ir "perima" iš tėvų, iš tikrųjų jį priima visiškai iš naujo, savo, o ne kieno nors kito sprendimu. Jei jaučia poreikį kas sekmadienį eiti į bažnyčią, tai tikrai ne todėl, jog taip darė jo tėvai, seneliai ir proproseneliai. Tą tikėjimą galima arba priimti, arba ne ir būtent čia yra visiška pasirinkimo laisvė (jei ne vaikystėje, kai esi vedamas į bažnyčią ir niekas neklausia ar nori), tai bent jau pradėjus savarankišką gyvenimą.
Supratau.
pritariu Tau.
QUOTE(coris @ 2007 05 03, 08:07)
Andro, kaip tau sekasi? Kaip reikalai klostosi su vyro bendruomene, o gal pati jau nueini i baznycia?
Vyras kai nevaikštantis buvo tai pradėjau stipriai užsiimti su savo dukra, vaikščiotis su ja po renginius. Bet griežtai pasakiau ,kad duris paskui save iš vyro bažnyčios tai uždariau. Kai vyras bando kąsti arba nutyliu arba stipriai vožiu, tai yra nesiginčiju, neaskaluoju temos. Padeda.
Koks skirtumas koks tas tikejimas (visi jie moko to pacio-gerio), ir dievas-vienas ir tas pats (skiriasi tik vardai). Bet va pati filosofija, praktika, mokymai ir pan..cia skirtumas.
Man asmeniskai budizmas artimiausias. Seip mane mama pakrikstijo kai maza buvau (ne mano valia, nes nesugebejau dar pati pasirinkti tikejimo) i katalikus krikscionis. Bet kai paaugau iskildavo daug klausimu, o mama atsakyti nesugebedavo, o ir baznyioje (ne daznai ir eidavau
) ne visada mane tenkindavo tie atsakymai (kazkaip atrodydavo, kad priestarauja vienas kitam). Tada atradau budizma, radau praktiskai visus atsakymus i savo buties klausimus. Nesu praktikuojanti budiste, niekur nevaikstau i jokius susiburimus, tik karts nuo karto paskaitau ju mokymus, ju filosofija. Mane tai tenkina.
Man asmeniskai budizmas artimiausias. Seip mane mama pakrikstijo kai maza buvau (ne mano valia, nes nesugebejau dar pati pasirinkti tikejimo) i katalikus krikscionis. Bet kai paaugau iskildavo daug klausimu, o mama atsakyti nesugebedavo, o ir baznyioje (ne daznai ir eidavau
) ne visada mane tenkindavo tie atsakymai (kazkaip atrodydavo, kad priestarauja vienas kitam). Tada atradau budizma, radau praktiskai visus atsakymus i savo buties klausimus. Nesu praktikuojanti budiste, niekur nevaikstau i jokius susiburimus, tik karts nuo karto paskaitau ju mokymus, ju filosofija. Mane tai tenkina.
Kažkada skaičiau, kad Dalai Lama a.a. Jurgai Ivanauskaitei pasakė, kad ne ten tikėjimo ji ieško, kad turi jo ieškoti toje vietoje, kur gimė. Man įstrigo šie žodžiai.
Širdyje visada buvo žinojimas, kad JIS yra, bet tokie buvo laikai, kad apie tikėjimą niekas nekalbėjo
Aš buvau krikštyta ir pan., bet Dievą savo gyvenime susitikau ir įtikėjau dėka kitų žmonių. Dievas mane prakalbino per kitus žmones
Širdyje visada buvo žinojimas, kad JIS yra, bet tokie buvo laikai, kad apie tikėjimą niekas nekalbėjo
Aš buvau krikštyta ir pan., bet Dievą savo gyvenime susitikau ir įtikėjau dėka kitų žmonių. Dievas mane prakalbino per kitus žmones
Man visa tai panašu į lietuvių tautos laisvės siekį. Pabuvo po vieno padu, išsilaisvino, tuoj pat po kito padu. Nereikia laisvės, neskani nepriklausomybė, baimė vieniems būti.
Kam religija? Juk esmė tikėjime. Teisingai sakė Dalai Lama, veltui važinėja. Bet žmogui matyt ne vien tikėjimo reikia, reikia apdailos ritualų, apeigų pavidale, blizgiukų visokių, kad kažkas pasakytų kada kelt, klaupt, žegnotis. Tai tikėjimo nepagilina.
Kam religija? Juk esmė tikėjime. Teisingai sakė Dalai Lama, veltui važinėja. Bet žmogui matyt ne vien tikėjimo reikia, reikia apdailos ritualų, apeigų pavidale, blizgiukų visokių, kad kažkas pasakytų kada kelt, klaupt, žegnotis. Tai tikėjimo nepagilina.
