Pirmas jausmas sutikus savo būsimąjį

Manasis man nepatiko per pirmaji susitikima, bet jau ilga laika bendravome internetu, tad pagalvojau, kad kaip draugas tai gali ir likti.
Bet isejo kaip isejo

Toks vaizdas, kad nelabai patenkinta

Kiek paskaitinėjau, daugelis neatpažino savo išrinktojo ...
Man irgi taip buvo . Į pirmąjį pasimatymą nueiti draugė įkalbėjo .
Meilė atėjo daug vėliau . Ir su kiekviena diena ji stiprėja .

Ačiū draugei !!! Būčiau pražiopsojusi savo vienintelį .

Savaji as taip pat ne is kart atpazinau

Kazkaip man irgi pirma pazinties vakara su savo gyvenimo vyru net neatejo i galva, kad dar kita diena mes susitiksim ir tarp musu kazkas uzsimegs. Jis gudrutis ta vakara paprase manes parodyti savo mobilu telefona (tipo koks valdymas, ar patogus), as nieko neitardama parodziau.... o jis, kaip veliau supratau, is mano telefono pamajakino i savo telefona, kad jame atsirastu mano numeris!!!! As to nesupratau. Mes taip ir issiskyrem ta vakra.....Kita ryta anksti gaunu zinute su klausimu kaip ismiegojai? Labai susinervinau, nes pamiegot megeja Nuo kitos dienos viskas ir prasideo. Jis iskart suprato, kad as jo moteris. O man kuo toliau tuo vis labiau atrode ir atrodo, kad jis irgi mano gyvenimo vyras Neseniai susituoke esam jau

aš irgi va nutariau papasakoti mūsų meilės istoriją na, aš su savuoju tai susipažinau per jo geriausią draugą. Manojo draugas gal prieš kokius 5 metus mane užkalbino vienam pažinčių portale. Ilgai bendravom, mėgino dar "kabinti", bet niekaip nesusitikom, nes esam iš atskirų miestų. Taigi vieną dieną tas draugas buvo pas maniškį namuose (nors galvojau,kad jis pas save namie) ir mėgino jie ten prijungti webcam'a, kad susirašinėjant matytume vienas kitą. Num, šiaip ne taip prijungė, bet vaizdas kažkodėl buvo labai tamsus ir temačiau dviejų žmonių kontūrus, kaip vėliau paaiškėjo, kad ten šalia sėdėjo manasis. Na, o tuo tarpu jie mane galėjo kuo puikiausiai matyt šiek tiek paplepėjom, pajuokavom ir tuo viskas kaip ir baigėsi. kitą dieną tam pačiam pažinčių portale gavau kažkokio simpatiško vaikinuko žinutę, kurioje kiek pamenu, jis pasisveikino ir dar kažko paklausė, kad aš nustebau iš kur jis mane žino. tai ir paklausiau ar mes pažystami. tas atrašė,kad vakar "matėmės". iš kart aišku supratau, kad čia tas antrasis kontūras na taip ir pradėjom plepėt dienų dienas ir vakarus. tada pirmą kart jį pamačiau nuotraukoje. ir pamenu, kad dar pagalvojau kaip toks nereeeaaaaliai gražžžžžžžžžžžus vaikinas randa laiko tokiai kaip aš (tuo metu labai nuvertindavau save ) bet laikas bėgo, mes apsikeitėm numeriukais. matydavomės tik per webcam'ą. Bet prieš 2metukus mūsų tas draugas atsigulė į Alytaus ligoninę (apsirgo labai). O aš kaip tyčia turėjau pirmą kart gyvenime važiuoti į Alytų pas te vienus draugus Tad būdama jau Alytuje nusprendžiau parašyt tam mūsų draugui ir paklaust ar galima aplankyt jį. Aišku sutiko. Tai aš iš kart ir savo būsimajam pranešiau, kad atleksiu aplankyt ligonio. tai parašė,kad susimatysim. Na, paprašiau draugų ir nuvežė mane jie į ta ligoninę. Atėjusi buvo tik vienas ligoniukas, kuris labai apsidžiaugė ir nustebo, kad va aš čia iš Kauno atvažiavau jo aplankyt. Dar mėgino "kabinti", bet kažkodėl nesileidau (kažkokią nuojautą turėjau, kad nereikia). Kol mes ten plepėjom sau dviese, jis gavo žinutę iš mano būsimojo, kad už 5min. bus. O man buvo smalsu kaip "gyvai" jis atrodo greitai prabėgo tos minutės ir prasivėrė durys..atsisukau pažiūrėt kas ten ir pamačiau įeinantį JĮ.. nežinau kas tada ten buvo, bet tie keli žingsniai kol jis priėjo, buvo kaip sulėtintam filme..tada nepaaiškinamai apkurtau. tikrai! tas kelias sekundes aplink negirdėjau nieko.širdis galvojau iššoks iš krūtinės. o JIS.. priėjo ir netikėtai pasisveikindamas apsikabino. tuomet net kvapą užėmė, per kūną nubėgo milijardai šiurpuliukų, žemė iš po kojų slydo ir dar net nežinau kas darėsi. buvau tokioj tranzo būsenoj, tegalėjau išlement vos kelis žodžius.. Dar taip paslapčiom pagalvojau, kad čia mano žmogus.. Bet greit nuvijau tas mintis, nes buvau įsitikinus, kad JIS tikrai turi turėti paną (o gal ir ne vieną) arba bent neatsigint jų. Mano manymu man nebuvo jokių šansų užkariauti JĮ, nes nepasižymiu aš ten jokia "tobula" figūryte - esu tokia iš apvalesnių, o ir veiduką beria. Kažkaip įsivaizdavau JĮ su kokia manekenka, ilgais nagučiais ir 7cm "špakliaus" ant veido. Bet kur jum! Neturėjo pasirodo jis jokios panos (kaip vėliau paaiškėjo, kad aš jam antroji, o ir su pirmąja ten savaitę ar kiek tebuvo), nebuvo jis joks mergišius, o be to ir vėl kaip vėliau paaiškėjo, buvau jam pirma ir lovytėj.. Bet kadangi aš dar viso to nežinojau, tai ir nė nemėginau "kabinti" tiesiog buvo mano draugas Sėdėjom pas ligonį, dar vėliau daugiau priėjo chebrytės, juokavom. Kadangi sėdėjau prie savo būsimojo, tai daugiausiai su juo ir bendravau. Dabar nė nebepamenu kaip mūsų pirštukai susilietė (ar jis žiedukus mano žiūrėjo, ar mėgin pakutent, nes buvau prasitarus,kad bijau), bet kaip susilietė, taip ir nebeatsikabino.. visą likusią dieną nebepaleidom vienas kito. dar vakare vežė mane į stotį, bet paskutinio autobuso nebuvo..todėl gal nuo 8vakaro iki 2 ar 3 ryto sėdėjom jo mašinoj stoties aikštelėj, klausėmės muzikos, plepėjom.. tada ir pirmą kart pasibučiavom. taip nedrąsiai.. lyg pirmą kartą gyvenime..tada pradėjo groti JET - Are you gonna be my girl daina. (niekad nebuvau girdėjus jos) tai tada jis man ją dainavo o per priedainį, kur skamba klausimas are you gonna be my girl (ar busi mano mergina) aš taip nieko nepagalvodama ( kad čia jis iš tikrųjų klausia manęs) pasakiau YES tada jis mane stipriai apsikabino ir pabučiavo.. teip ir prasidėjo mūsų draugystė..ir meilė..
O pirmadienį atšventėm 2 draugystės metukus. ateity ir apie vestuves, ir apie leliukus galvojam, bet dar ne dabar reik studijas pabaigt, savo būstą ir pastovias pajamas turėt.. Dabar esam kartu be galo laimingi ir kuriam bendrą ateitį..

oi.. kiek prirašiau.. labai persiprašau už tokį rašinį, bet kai jau užplūsta jausmai, tai užplūsta.. ir sustot sunku..

Sutikau savo vaikina klube. Buvau gerokai ikalusi, linksma. Nespejau kaip reikiant patrypti o jau trypiau(tiksliau lingavau) su juo. Pasibuciavome, daviau tel, bet nemaniau, kad paskambins. Ir net nenorejau, nes manes visai nesuzavejo. Bet po kiek laiko atsirado toks keistas jausmas - kad viskas mums su juo bus gerai. Kad esu saugi. Kad esu su juo laiminga. Aisku, to bum, kuri patirdavau paauglysteje, nepatyriau, bet su amzium ir jausmai keiciasi.

As tai kai savaji sutikau, tai is karto zinojau, kad tai JIS

Man rodos, kad cia arba zinai, arba ne.

sedziu,plepu su kazkuo... ieina toks pavelaves, susiveles.
- Pavarde!
-...unas, - tokiu pat grieztu tonu atsako ir sedasi.

Akimirksniu sudejau ... niene. Tinka. Mano! Pasisukusi i drauges pasakiau kad cia mano vyras iejo. Na ir viskas. tik jam dar teko tai irodyti , mat netikejo kad mums lemta buti kartu. bet nieko. Stai jau 5 metai gyvenam.

Mjooo... be komentarų

Aj žinot, moterys, nepykit, bet man atrodo, kad visos jus čia stipriai idealizuojat tą "pirmą jausmą", na bent jau 99% jūsų tai tikrai

bent jau as tiek buvau macius visokiu atsiprasant gaidziuku pamaivu ir durneliu , kad sutikusi savaji ir apie ji ta pati pagalvojau - o kad tokia nuomone pakeisti uzteko vos antra karta susitikti - tada supratau kad cia kazkas bus

Labai graži istorija, kaip Pelenės

O šiaip tikrai, daugelis sako, kad iš pirmo karto nepajaučia to kažko. Gal ir geriau, aki meilė lėtai auga, tada būna išpuoselėta ir tvirtesnė. O kartais greit prasidėjusi gali greitai ir pasibaigt, bet ne visiems aišku