Įkraunama...
Įkraunama...

Ar aš bloga dukra? - Įskaudinau mamą...

QUOTE(Apuokas @ 2007 02 14, 12:30)
Kai vaikai suaugę, tai santykiai nesusiklosto, bet yra suklostomi abiejų pusių.


vaikas paprastai turi diiidelį krūvį iš anksčiau - nuoskaudų, meilės, pykčio, prisirišimo, atsatūmimo.... Klostymas iš abiejų pusių yra tada, kai partneriai pačioje pradžioje yra lygiaverčiai - vaikai darželyje, suaugę draugai, sutuoktiniai ir pan... mirksiukas.gif
nekaltinsi paauglio, kad jis uždaras tėvams, kai tėvai jį atstumdavo vaikystėje? pavyzdys nėra visai tinkamas, nes su suaugusiu žmogumi jau yra kitaip, bet tą emocinį krūvį iš vaikystės jis vistiek nešasi..
Atsakyti
QUOTE(Azalija @ 2007 02 14, 11:53)
nekaltinsi paauglio, kad jis uždaras tėvams, kai tėvai jį atstumdavo vaikystėje? pavyzdys nėra visai tinkamas, nes su suaugusiu žmogumi jau yra kitaip, bet tą emocinį krūvį iš vaikystės jis vistiek nešasi..

Taip sutinku, bet suaugęs žmogus supranta, kad yra uždaras. Ir supranta, kad tokie santykiai susiklostė abiejų pusių dėka. Jeigu neleisi mamai vadovauti, turėsi vieną rezultatą, jeigu leisi- kitą. Tai ir bus suklostyti santykiai.
Juk dukra ne pirmą dieną su TOKIA mama, jai ne šokas. Tai kasdienybė, tai jos gyvenimas.
Atsakyti
Dauguma cia pasisakanciu,kaltina mamas.As kazkaip susimasciau apie tai ir priejau tokios isvados, kad kaltos vienos puses visgi nebuna, cia vyrauja ambicijos nenotas suprasti,priestaravimai is vienos ar kitos puses.Juk dukros, tos pacios dukros taigi augo tose seimose su tom paciom mamom ir buvo gera, kai kiekviena diena matydavotes su mamomis, o dabar stai-atsalimas.Pradekim gal nuo saves, ar tikrai jau tos mamos tokios blogos ir tiek blogio mums pridaro?Gal nevertetu taip stipriai jas aukleti, nes metu nasta jas nevienodai lepino, et, ka cia mums besvarstyti. g.gif
Neleiskime suakmenėti širdžiai, nes po to seks proto suakmenėjimas . 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(misiki @ 2007 02 14, 17:17)
Dauguma cia pasisakanciu,kaltina mamas.As kazkaip susimasciau apie tai ir priejau tokios isvados, kad kaltos vienos puses visgi nebuna, cia vyrauja ambicijos nenotas suprasti,priestaravimai is vienos ar kitos puses.Juk dukros, tos pacios dukros taigi augo tose seimose su tom paciom mamom ir buvo gera, kai kiekviena diena matydavotes su mamomis, o dabar stai-atsalimas.Pradekim gal nuo saves, ar tikrai jau tos mamos tokios blogos ir tiek blogio mums pridaro?Gal nevertetu taip stipriai jas aukleti, nes metu nasta jas nevienodai lepino, et, ka cia mums besvarstyti.  g.gif
Neleiskime suakmenėti širdžiai, nes po to seks proto suakmenėjimas .  4u.gif

schmoll.gif schmoll.gif schmoll.gif nevisada ir augantiems vaikams, ypač paaugliams gera su mamomis ar šeimose... ir tas atšalimas - gal jau nuo pačios kūdikystės gali tęstis...
o temoje - nevienareikšmiškai vertinama situacija...
Atsakyti
QUOTE(Azalija @ 2007 02 14, 17:57)
schmoll.gif  schmoll.gif  schmoll.gif  nevisada ir augantiems vaikams, ypač paaugliams gera su mamomis ar šeimose... ir tas atšalimas - gal jau nuo pačios kūdikystės gali tęstis...
o temoje - nevienareikšmiškai vertinama situacija...



Užaugau aš vienturtėlė tarp moterų mylima ir lepinama.As turejau omeny, tuos vaikus, kurie taip augo, kaip issireiske temos autore ir po to ta staigu atsalima ir mamos kaltinima, kuri nesupranta savo dukters ir nenori paleisti.Butent tokias mamas as turejau omeny ir kazkodel mano intuicija kuzda(gal blogai, nezinau), kad cia vienos puses kaltos nera ir , kad jausmu staigus atsalimas is dukters puses jauciasi, kokia ta bloga mama staiga bepasidarytu, neskubekime ju uz ta prieraisuma nesveika teisti. 4u.gif
Atsakyti
4u.gif
Prisipažinsiu visko neperskaičiau,bet situacija labai pažįstama.

Paprastai tokios motinos niekur daugiau nerealizavo savęs tik vaiko auginime. Vaike jos mato vienintelį savo reikšmingumo įrodymą.Nes vyro šalia neturi, mėgiamo darbo nerado.

Beje brangiosios, aš galiu tiksliai pasakyti kodėl Žiedutė jai nenori dažnai skambinti.Todėl, kad kiekvieną kartą paskambinus yra žeminama, kritikuojama,verčiama pasijust kalta,lyginama su kitais "geresniais" vaikais.

Bandžiau ir aš būt gera dukra.Kuo labiau stengiausi, tuo mažiau sekėsi.Nes jei skambini kartą į savaitę - blogai, 2 -blogai-skambintum kasdien-per mažai! Nes tai žmogus patologiškai ištroškęs meilės ir dėmesio.

Beje kiek pastebėjau dažnai tokios moterys neturi ir nuoširdžių draugių,nes lygiai taip pat kritikuoja ir smerkia kitus ir jais nepasitiki.

Užauginai vaiką viena-nuostabu,bet lygiai taip pat vaiką augina milijonai moterų-ypač kai tiek daug skyrybų. Nenorėjai vargo ir sunkumų-nereikėjo gimdyt, o jei gimdei žinodama, kad su tuo žmogum skirsies-tai ko dabar kaltini visą pasaulį?
Kišasi į dukros šeimą su savo komentarais, ar nuo pasakų apie "autobusus" santykiai pagerėja?

Žinoma, kad jinai yra mama ir myli savo vaiką.Bet tai nesuteikia jai teisės kaltinti,įžeidinėti ir bandyti reguliuoti dukros gyvenimą.



Atsakyti
QUOTE(misiki @ 2007 02 18, 15:19)
Užaugau aš vienturtėlė tarp moterų mylima ir lepinama.As turejau omeny, tuos vaikus, kurie taip augo, kaip issireiske temos autore ir po to ta staigu atsalima ir mamos kaltinima, kuri nesupranta savo dukters ir nenori paleisti.Butent tokias mamas as turejau omeny ir kazkodel mano intuicija kuzda(gal blogai, nezinau), kad cia vienos puses kaltos nera ir , kad jausmu staigus atsalimas is dukters puses jauciasi, kokia ta bloga mama staiga bepasidarytu, neskubekime ju uz ta prieraisuma nesveika teisti. 4u.gif

o man kažkaip atrodo, kad paauglystėje prasidedantis atšalimas - visai natūralu. vaikas randa ir kitų interesų, ne vien mamos sijoną. ir augant toliau - tas atšalimas plėtojasi. Žiedutės situacijoje - atsiras vaikai,- mama pasijus dar vienišenė. tai ką - Žiedutei negimdyti ir savų vaikų neauginti? doh.gif kad tik mama gerai jaustųsi - svarbi, reikšminga doh.gif

Oskute - nu taikliai drinks_cheers.gif
Atsakyti
QUOTE(misiki @ 2007 02 14, 17:17)
Dauguma cia pasisakanciu,kaltina mamas.As kazkaip susimasciau apie tai ir priejau tokios isvados, kad kaltos vienos puses visgi nebuna, cia vyrauja ambicijos nenotas suprasti,priestaravimai is vienos ar kitos puses.Juk dukros, tos pacios dukros taigi augo tose seimose su tom paciom mamom ir buvo gera, kai kiekviena diena matydavotes su mamomis, o dabar stai-atsalimas.:

o kodel manai, kad atsalimas prasidejo butent tik sukurus savo seina?
Tarp manes su broliu virs sesiu metu skirtumas ir kaip ne vienintelis vaikas seimoje turejau dalintis tevu demesi ir mokytis buti savarankiska ( pvz nesuprantu zmoniu, kurie i mandatines komisijas eina su tevais). Ir man buvo labai sunku, kai po brolio vestuviu likau kaip ir vienintelis toksai demesio objektas seimoje. Jau buvau pripratusi prie tam tikros laisves, savarankiskumo ir staiga bum - vos ne dviguba demesio ir kontroles doze.

Gal todel, kad tas atitrukimas atejo is seniau, tai manes mama ir nekaltino, kad jai visiskai nebeskiriu demesio ir i kazka ja iskeiciau.
Atsakyti
[quote=Azalija,2007 02 18, 19:53]
o man kažkaip atrodo, kad paauglystėje prasidedantis atšalimas - visai natūralu. vaikas randa ir kitų interesų, ne vien mamos sijoną. ir augant toliau - tas atšalimas plėtojasi. Žiedutės situacijoje - atsiras vaikai,- mama pasijus dar vienišenė. tai ką - Žiedutei negimdyti ir savų vaikų neauginti? doh.gif kad tik mama gerai jaustųsi - svarbi, reikšminga doh.gif

Taigi taigi interesai tai interesais, bet galvoju kad mes zmones o ne kokie pauksciai ar zverys, kurie gime savaite kita pagyvena oloje ir pirmyn i giria. O kad paauglysteje prasideda atsalimas mamai ar teciui, tai sakyciau ne tik kad nenaturalu, bet man asmeniskai net nepriimtina(tegu as busiu isvadinta savanaude ar dar ten kuo).Nu kaip sau norit tos silumos, kuria jauti prigludes prie mamos, daugiau nejausi niekam, netgi savo vyrui(ten jau bus kitokia siluma)ten tavo antrasis jaukusis lizdelis.Ir as beveik tikra, kad ir pati ziedute, praejus tam tikram laikui, ir atsiradus jos vaikuciams ir jiems isejus is jos, pajus ta begaline tustuma ir ilgesi, kurio niekas nebeuzpildys ir tada tik pati supras, kad gal tada ir nevertejo taip ant tos mamos pykti gal ir reikejo dazniau paskambinti ar prisiminti, na bet sirdziai neisakysi, jei jau isgaravo meile, tikrai, tai kam cia dar vargintis rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(misiki @ 2007 02 18, 21:20)
, na bet sirdziai neisakysi, jei jau isgaravo meile, tikrai, tai kam cia dar vargintis rolleyes.gif


Ne apie meilės išgaravimą kalbama, o apie emociškai varginantį bendravimą, kuris kelia pyktį, nuoskaudą, kaltės jausmą ir pan. Ir tikrai nesukelia meilės jausmo, greičiau jį užgožia.

Ir nereikia apsimesti, kad tai visiškai nesuprantama. Netikiu žmonėmis, kurie aiškina, kaip jie visus myli ir visiems viską atleidžia. blink.gif

Visi mes tik žmonės ir pykstame ir įsižeidžiame, jei sakoma kitaip-vadinasi meluojama sau. schmoll.gif
Atsakyti
QUOTE(misiki @ 2007 02 18, 21:20)
Nu kaip sau norit tos silumos, kuria jauti prigludes prie mamos, daugiau nejausi niekam, netgi savo vyrui

as tokia, tik kelis kart didesne jauciu, kai prie manes priglunda mano vaikai.
Matyt nepatyriai to, kad gali taip sneketi
Atsakyti
Vaikų ir tėvų santykių problemos amžinos....

tik jos kinta keičiantis laikmečiams

Iš savo patirties manau, kad vienišai mamai paprasčiausiai trūksta meilės ir dėmesio savo asmeniui.
kol ji viena užaugino savo dukrą, ji susitapatino su ja, o dabar nebegali to suvokti, kad dukra turi ir be jos savo gyvenimą, o dar ir vyrą, kurio ji, kiek supratau nelabai turėjo...
o ir meilės tikros(turiu galvoj meilę vyrui) tikriausiai per savo rūpesčius šiam gyvenime nelabai patyrė...
unsure.gif
žinau šeimą, kur motina(pati išsiskyrusi) dviejų savo dukrų vyrus koneveikė tol,kol liko trise su 5 vaikais vienos....tiesa jie visi kartu gyveno
todėl patarčiau, jei tau brangus tavo žmogus, mylėk savo vyrą ir saugok savo šeimą, o mamai tiesiog dažniau pasakyk kaip ją labai myli ir esi dėkinga už tai kokia šiandien esi...
beje MB kartais pasako savo uošvienei kokia ji nuostabi...
labai geras "vaistas" mirksiukas.gif
Atsakyti