Bet viskam ribos turi buti,aplamai gyvenime visur yra ribos! tAIP KAD IR MAMU,BEI ANYTU KYSIMOSI I VAIKU GYVENIMA,AR ANUKU AUGINIMA IR TURI BUTI
QUOTE(Miegaliuke S @ 2008 03 21, 20:04)
tAIP KAD IR MAMU,BEI ANYTU KYSIMOSI I VAIKU GYVENIMA,AR ANUKU AUGINIMA IR TURI BUTI
Kad viskam yra ribos, šitą mes žinom


QUOTE(Miegaliuke S @ 2008 03 19, 10:31)
Vakar ziurejau zinias,kur mociutei priziurint anuka,jis mire is geres vaistuku! Vadinasi ir palyk mociutem,kadvarnas beskaiciuodamos anuku sprazudo.Nezinau ka as tokiai mociutei padaryciau,nesvarbu kurio mama butu
taip drąsiai nedrįsčiau kalbėti apie tokius dalykus


kad labai kistusi nepasakyciau,bet savo nuomone visada pasako,kartais paklausau kartais ne.


Mociutes turi bendrauti su vaikaiciais, bet vaikus auklet privalo tevai

Ir mama, ir anyta megsta iterpt kokia replika, kad jos dare vienaip ar kitaip, as tik palinksiu galva ir darau savaip
na, bet kartais jos duoda tikrai geru patarimu, juk yra skirtumas, kur naujai iskepta mamyte, o kur kelis vaikus uzauginusi moteris


Jokio kisimosi

QUOTE(monikiux @ 2008 03 29, 10:51)
Ir mama, ir anyta megsta iterpt kokia replika, kad jos dare vienaip ar kitaip, as tik palinksiu galva ir darau savaip
na, bet kartais jos duoda tikrai geru patarimu, juk yra skirtumas, kur naujai iskepta mamyte, o kur kelis vaikus uzauginusi moteris 


labai sutinku, as irgi isklausau bet darau savaip. aisku kartais ir pasinaudoju ju patirtim, tik mamos ar anytos tuos savo leliukus labai jau senai augino gal ne viska ir atsimena, jom atrodo kad ju ir verkdavo reciau ir rengiami ktiaip buvo, juk kaip bebutu laikai keiciasi kaip ir salygos , manau siais laikais mes tikrai daug daugiau galim savo vaikuciams gauti ir leisti nei jos tada, deja ne kiekviena tai supranta...
labai nepavydžiu šeimoms, gyvenančioms po vienu stogu su vienais ar kitais tėvais
mes gyvenam atskirai ir gana toli, bet ir tai tenka susidurti su pamokymais
mano mama į anūkų auklėjima retai kišasi, o jei ir bando žiotis-pamato mano žvilgsnį ir nebaigia minties(matyt per eilę metų mama ir dukra išmokom be žodžių susišnekėt)
O va anyta...O dar be to medikė ji pas mane
na, bet aš jau išmokau laimingą veidelį nutaisiusi išklausyt, o darau kaip man reikia
ir man ramu, ir anyta patenkinta, kad išklausau
Pagaliau mano jau amžius toks, kad pati patarinėt galiu, bet daviau sau žodį, kad nesikišiu niekada į vaikų(suaugusių) gyvenimus ir anūkų auklėjimą
Nors, kas ten žino kaip ten bus...









Mano abu tevai labai padejo, tetis susitare del pediatro , issiklausinejo, kas kur kaip ir priregistravo mazyte kol mes dar ligoninej buvom,mama kai gimdziau buvo su manim ligoninej, uz duru aisku
is vis padejo labai su lelia tvarkytis ligoninej, kol dar jegu mazai. nepirso savo nuomones, bet pasakydavo ka galvoja, bet visad kiek reikejo, neatsisakydavo nei patart, nei pasaugot. mano is vis- fantastiski tevai, abu isproteje del musu mazes, didziausias dovanas perka, is uzsieniu visada parveza didziausias lauktuves, kai zino kad atvaziuosim i svecius, tai buna dukrytei pripirkta visokiu tyreliu, sausainiu, sulciu ir pridaryta valgyt pagal 'special" vaikiskus receptus, tai dar namo ideda to maisto, kad man kita diena nereiketu gamint, o tik pasildyt
Kai vaziuoja po parduotuves apsipirkt, tai ir mazytei priperka rubeliu...Tikrai neikyrus ju demesys. Kasdien susiskambinu su mama ir su teciu, pasikalbam, visada paklausia , ar visko turim, ar uztenka, ar nereikia ko padet.nu ka as galiu bepridet, tik ACIU pasakyt. Apie uosvius nieko nesakysiu, nes mano vyro tevai, ir nu negaliu tiesiog nieko blogo sakyt, bet kuriuo atveju, ka bepasakyciau, tai butu l. subjektyvu




QUOTE(aukaja @ 2008 03 22, 13:45)
taip drąsiai nedrįsčiau kalbėti apie tokius dalykus
tikrai netikiu, kad ta močiutė varnas žiopsojo. Be abejonės, tai laba labai skaudus ir žiaurus dalykas, niekam nelinkėčiau, kad taip atsitiktų
Ta močiutė dabar jaučiasi tikrai negeriau nei vaiko tėveliai. Aš savo vaiką patikiu tik savo mamai. Bet žinau, koks jis yra judrus ir aš pati kartais nespėju jo sužiūrėti. Žinoma, tai nepasiteisinimas, bet noriu pasakyti tai, kad taip gali atsitikti ir pačiai vaiką prižiūrint. Tik aišku, tada nebūtų ko kaltinti...


Butent,jei paciai nutiktu,nereiktu nieko kaltint

Papildyta:
QUOTE(lidukas @ 2008 03 30, 11:37)
labai nepavydžiu šeimoms, gyvenančioms po vienu stogu su vienais ar kitais tėvais
mes gyvenam atskirai ir gana toli, bet ir tai tenka susidurti su pamokymais
mano mama į anūkų auklėjima retai kišasi, o jei ir bando žiotis-pamato mano žvilgsnį ir nebaigia minties(matyt per eilę metų mama ir dukra išmokom be žodžių susišnekėt)
O va anyta...O dar be to medikė ji pas mane
na, bet aš jau išmokau laimingą veidelį nutaisiusi išklausyt, o darau kaip man reikia
ir man ramu, ir anyta patenkinta, kad išklausau
Pagaliau mano jau amžius toks, kad pati patarinėt galiu, bet daviau sau žodį, kad nesikišiu niekada į vaikų(suaugusių) gyvenimus ir anūkų auklėjimą
Nors, kas ten žino kaip ten bus...










sutinku su tavimi

Papildyta:
QUOTE(Vilmoshka @ 2008 03 21, 22:33)
Kad viskam yra ribos, šitą mes žinom
Na, bet šiaip jau nelabai supratau, ką tu čia norėjai parašyti 


Norejau pasakyti,kad mamos ir anytosa turi jausti ribas,pradedant savo pamokymais,baigiant elgesiu.Mano anyta isivaizduoja,kad su anuke gali daryti ka nori,kaip su savo ,o ji ne mama

dabar tai kalbėti lengva, bet ne už kalnų metai kai ir pačiai man teks anyta būti(tikiuosi), ir dar dukart

