
nekreipiu dėmesio, kai aiškina kaip rūpintis vaiku

Neleidziu kistis ir man aiskinti ka ir kaip turiu daryti, jos tai zino, todel savavaliskai ( palikus pasaugot) nieko nedaro

man anyta padeda net labai ,nes jos sunus mano vyras, paliko kai dukrai metukai buvo, tai anyta negali atleist savo sunui uz tai

mano anytai tai "nusisvilpt" kaip vaika auginu,o mama mano tai labai pagelbeja,nors kartais ir panervina savo "pasisakymais"

de lanytos nieko negaliu pasakyti nes MB neturi mamos, o mano mamai tai man labai padeda, kazkur kas antra/trecia diena atvaziuoja, padeda iseiti i lauka, padaro ka nors skanaus valgyti dukrytei ir siaip labai malonu su kuo nors ne vaikiskai pasikalbeti

Mano mama toli,o anyta nesikisa.
mama tai labai trugde kai auginau pirma, na zinot-, pampersai negerai, kodel neprimaitini vaiko, kodel neduodi vandens ir etc.
anyta erzino pirmomis savaitemis, met vis noredavo vaika panesioti ( o kam jei jis ramiai sau miega?) tai vaikas tik verkdavo ir budavo neramus, kai iseidavo- iskarto namie budavo ramybe; dabar zinau, kad viskas bus kitaip, daug paprasaciau, nes, deja, mama jau mirus, o anytai nustatysiu ribas...
anyta erzino pirmomis savaitemis, met vis noredavo vaika panesioti ( o kam jei jis ramiai sau miega?) tai vaikas tik verkdavo ir budavo neramus, kai iseidavo- iskarto namie budavo ramybe; dabar zinau, kad viskas bus kitaip, daug paprasaciau, nes, deja, mama jau mirus, o anytai nustatysiu ribas...
mama pasiima pažiūrėti dukrytę kai grįžtam pas ją, kad aš pamiegočiau, ar nuvažiuočiau prasiblaškyti be dukrytės
anyta per daug nesikiša, tik žmogus nori patarti, papasakoja kokie būdavo pamokymai kai ji augino vaikus. tik kai pasako,kad vos gimusiam vaikučiui reikia duoti herkuleso, ar dar kokių arbatų, tai pasakau, kad kol turiu pieno, juo ir maitinsiu, o kai jau neturėsiu, tada ir žiūrėsiu kuo maitinti,bet tikrai jau ne karvės pienu

anyta per daug nesikiša, tik žmogus nori patarti, papasakoja kokie būdavo pamokymai kai ji augino vaikus. tik kai pasako,kad vos gimusiam vaikučiui reikia duoti herkuleso, ar dar kokių arbatų, tai pasakau, kad kol turiu pieno, juo ir maitinsiu, o kai jau neturėsiu, tada ir žiūrėsiu kuo maitinti,bet tikrai jau ne karvės pienu

O mes is seneliu turim gyva tik mano mama
Tad sunku pasakyti , kaip butu anyta , uosvis ar mano tetis butu reagave. O mama tai.... toli gyvena. Kai gime sunelis, tai labai brovesi i svecius (gyvena toli) ir siulesi pailseti duoti bent pora savaiciu, taciau pasakiau, kad pati susitvarkysiu su vyru ir nepriemiau kol maziukui menuo nesuejo. Taip tarsi nubrezem riba ir dabar nebando jos perzenkti. Pasiskambina, pasiklausia kaip laikomes ir ate.


Eilinį kartą pykstu ant mamos dėl jos crazy idėjų ir netolygaus elgesio. Gali savaitėmis skambinėti ir pasakoti, kaip pasiilgo anūkų, bet nesugebėti rasti laiko ateiti ne tik kad padėti, bet bent jais pasidžiaugti. Kalbomis labai džiaugiasi, visiems kitiems pasakoja, kaip man padeda, o iš tikro...Kaip vaikystėje laukdavau mamos dėmesio, kuris likdavo po darbo, po tvarkymosi namie ir darbo sode, taip dabar toliau sėkmingai laukiu. Bet ir gerai, nes po kurio laiko užpuola maišais dovanų ir patarimų, kaip gyventi ir auklėti vaikus. Anyta visai kitaip, daug diplomatiškiau elgiasi ir kalba, turi begalę kantrybės, todėl man ir su ja bendrauti smagiau, nors vis tiek norisi mamos...
ir padeda ir trukdo