Savo angelelio tikejomes sulaukti lapkricio 5 diena. Neshtumas ejosi be galo sklandziai, mamyte jautesi gerai ir iki paskutines dienos lanke baseina, visur vazinejo, tvarke ivairiausius reikalus ir negalejo patiketi, kad tuoj tuoj reikes gimdyti
lapkricio 2 diena suzinojom labai liudna zinia - mire mano mylimiausia bobute, kuri mane augino ir labai mylejo - nors ji jau kuris laikas blogai jautesi ir ta zinia nebuvo labai netiketa, taciau norejosi, kad ji bent karteli pamatytu savo proanukyte... deja... kita ryta ruoshemes vykti i laidotuves... man jau nakti pradejo skaudenti kazka (sunku buvo suprasti ka), bet pamaniau, kad tai turbut ish susijaudinimo ir nekreipiau perdaug demesio... nuvaziavom i Anykshcius, ishlydejom senole, dar pasibuvom su artimaisiais, aishku neishvengem klausimo - kada ta didzioji diena, visi nustebo ishgirde, kad terminas vos uz poros dienu. Visi linkejo man stiprybes ir garsiai samprotavo, jog toks jau gyvenimas... vieni sheimos zmones uzleidzia vieta kitiems zemeje ir kad mano mazutyte tures danguj ja globosianti angela sarga ...
Grizom namo apie 18 val., vyras ishskubejo i darba, o ash shiltai lovoj isitaisius bandziau ziureti TV ir grauziau dziuveselius ... kazkaip pradejo kresti shaltis... pradejau jausti, kad kazkas su manim darosi ne taip... paskauda, bet vel praeina, na galvoju - turbut paruoshiamieji saremiai... ir toliau sau ziuriu TV ...
po poros val jau kazkaip TV programa pradejo darytis nebeidomi... supratau, kad reikalas gali buti visai rimtas, bet vyrui dar neskambinu - ka cia zmogu nervuosi ish anksto... laukiu, kas bus toliau...
ash kaip pavyzdinga mergaite buvau geru knygeliu prisiskaiciusi, kad saremiais reikia dziaugtis, kad kiekvienas ju artina kudikio atejima... taigi sedziu sau ir dziaugiuosi, tas dziaugsmas tai kaip cia pasakius aishku labai salyginis, bet stengiuosi nestresuoti ir toliau sau isivaizduoju, kaip "mano gimdos kaklelis skleidziasi kaip pumpuras, ir kaip jis artina mano maziuko atejima... " nagi cia viskas ish tu protingu knyguciu ...
zodziu taip man bekartojant ta pacia litanija apie 23 val. grizo vyras - sakau, jauciu, kad shiandien nebemiegosim ... nemiegosim, tai nemiegosim... jis per daug nesusikrimto del to ir patare man eiti bent prigulti, nes atseit dar daug jegu prireiks, todel reikia pailseti... be ceremoniju paklojo lova ir uzgesino shviesa...
Nu galvoju prie bajerio tas mano vyras, bet kaip pavyzdinga zmona stengiuosi netrukdyti bent jau jam miegoti... prasidejus eiliniam saremiui varau i vonia ir atsistojus priesh veidrodi ir bandau prisiminti kaip buvau ishmokus kvepuoti (velgi ish knygu)... gerokai po vidurnakcio pagalvojus apie besiskleidzianti kaip pumpuras kakleli linksma nebesidare... apie 2 val sakau vyrui - vaziuojam i ligonine, o jis, - baik tu - dar cia ilgai viskas truks, pabukim namie, namie geriau (kurgi ne ) tu gulkis, pamiegok tarp saremiu ir gesina shviesa 
... koks dar gali buti miegas 
atsigulu, bet skausmas mane meta ish lovos ir ash kaip maratono begike lakstau po buta... per tas kelias valandas nesumeluosiu sukoriau gal pora kilometru, nors butas musu tai tikrai nera didelis ir marshrutas labai jau ribotas: nubegu i vonia - priesh veidrodi pakvepuoju, tada begu i virtuve, pastoviu atsiremus i spintele, tada griztu prie lovos ir vel tas pats ratukas... apie trecia jau galvoju, kad man ragas - vaziuojam i ligonine - o vyras, nu ne, dar nevaziuojam, dar prisibusim toj ligoninej, knygoj rasho, kad vaziuot reikia kai saremiai kas 3-5 minutes, o paziurek, tau tai kas 7, tai kas 8... nu kai shita istorija papasakojau tevams, tai jiems akys ant kaktos nu sako jus vaikai gal maziau knygu skaitykit ... zodziu dar pabegiojau po buta pora val ir jau nebeishkentus pradejau ruoshtis ... apsivilkau shiaip ne taip, pasiemem krepshi, vyras dar idejo ausinuka su mano megiamu George Michael'o kompaktu, paeme aliejaus masazui, dar kazko uzkasti - zodziu supratau, kad rimtai vyras pasiruoshe gimdymui
ir i mashina... vargais negalais nuvaziuojam i RK ligonine. Gydytojai, su kuria buvom susitare dar neskambinam - taigi spesim, kur skubeti - kam gi zadint zmogu nakti... buvo apie 5 val. ryto, atidaro duris uzsimiegojusios akusheres - mazdaug - ko noretumet - ash sakau - 
gimdyti noriu... Jos ramiai, be streso pasiule persirengti man ir vyrui, atsineshe didziausius lapus popieriaus ir pradejo klausimu serija - vardas, pavarde, gimimo data ir tt. ir panashiai... nelabai prisimenu, ka ten joms atsakiau, prisimenu tik kad klause, kada pradejau lytini gyvenima... rimtai susimasciau - nu niekaip ish to skausmo nesugalvojau ka atsakyti..
jos sako - tai bent apytiksliai sakyk... jau neprisimenu ko ten ir primelavau... 
Man pasiule atsigulti paklausyti 
tonus - ash sakau - nu negaliu ash atsigulti, man reikia vaikshcioti... atbego budinti gydytoja - uzlaipino ant kedes - galvoju, nu jei sakys, kokie 6 cm. reikalausiu epiduro 
. Pamatuoja - girdziu - pilnas (supratau, kad atsidarymas), greit i gimdykla - vyrui sako - gimdom, kur jus anksciau buvot, kaip jus dar mashinoj nepagimdet, cia 10 minuciu reikalas... jis tik net nespejo persirengt... ash dar bandziau sakyt, kad ash susitarus su kita gydytoja, bet manes jau niekas neklause... uzveze liftu i gimdykla... padejo uzsiropshti ant gimdymo stalo, nuleido vandenis, nu - bandom pradet gimdyt... o nuo aplinkos pasikeitimo man dingo saremiai, va taip va... guliu sau patenkinta ir taip man gera, nieko neskauda, nieko nenoriu, galvoju nu nors pailsesiu 
... gydytoja sako - eik ant kamuolio, sakau nenoriu, neisiu, man ir cia gerai... nu tai sako bent ant shono pagulek, guliu sau spakaina 
ir nieko , jokiu saremiu nejauciu... nutare duoti oksitocino, nes gydytojai matyt nusibodo i mane tokia atsipalaidavusia ziuret... pastate lasheline, - o varge, vel saremiai arteja... liepe stumti - kaip liepe, taip ir darau, viens du trys... vyras kvepuoja su manim visi apsidziauge pamate galvyte, oho ir dar su plaukuciais, vyras matau patenkintas, laiko mane uz rankos ir visaip ragina toliau laikytis, dar pora kartu ir 6.40 kaip shponka ishshove laukan... tokia visa ishmirkus, ishbrinkus, dar melynute, ale gi didzke - 4080, 54. pagulde ja man ant krutines, net nezinau kaip reaguoti... gi cia mano vaikas... ka tik buvo pilvuke, o dabar jau cia, shalia manes - mano angelelis... 
myliu tave nuo pat pirmos akimirkos... tetis pabuciuoja mama 
paglosto mazute... mes visi trys be galo laimingi... 
