Įkraunama...
Įkraunama...

Didžioji mamos baimė netekti kūdikelio

QUOTE(coco @ 2004 11 22, 12:54)
Man tai atrodo,kad cia visai ne depresija, o tiesiog prasidejo naujas gyvenimo etapas,nuo siol visada reikes rupintis ir buti atsakinga uz maza zmogeliuka, kuri paleidi i pasauli.Del to ir baisu, kad ko nors nepraziuretum.Man irgi panasiai buvo..


drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif Stengiesi negalvoti apie tai, kas gali nutikti bloga, kodel gi turetu nutikti? nieko bloga nenutiks, viskas bus geriausiai - iauge jau i galva. Taip pat- prasidejo mintis, su kuo jinai gyventu, jei manes nebeliktu ir sort of prasymai, kad tik galeciau dar maziausiai 20 metu cia buti, kad speti uzauginti paciai, nes nieks juk nemyles taip kaip mama, nieks nepriglaus, nepabuciuos kaip mama ir taip toliau. Is proto galima issikraustyti jei uzsiciklinti ant to. doh.gif smile.gif

QUOTE(westa @ 2004 11 22, 17:42)
As irgi gyvenu pastovioj itampoj, bijau SKMS ( staigios kudikiu mirties sidromo), bijau tokiu dalyku,kuriu neimanoma prognozuoti ar itarti sad.gif  sad.gif  sad.gif . Zinau, kad dazniau tai atsitinka berniukams , 2 - 4 men ir dar ziemos laiku, kai sildymo sezonas unsure.gif  unsure.gif . Nu tai kaip daba nebijoti. Dura as dura, va...........


Vienas is dalyku, kur jie cia mokina naujus tevelius kad apsaugoti nuo sios mirties - neperkaitinti vaikiuko, nekloti labai daug, ir visada guldyti ant nugaros taip, kad kojytes remtusi i lovos sienele. Uzklotai leliukams yra kiauroko rasto, kad uzkritus ant nosytes neuzdusintu. 4u.gif

QUOTE(JVana @ 2008 02 27, 17:14)
Tiesiog norejau pasakyti, kad vaikiuko neturetum migdyti ant pilvuko, nes tai miegas ant pilvo yra siejamas su SID (Sudden Infant Death) Netiketa Kudikiu mirtimi.

Ji reikia migdyti ant nugaros, o diena galima pavartyti ant sonu ir nuolat tikrinti vaikiuka, jei guldot ant sonu.

O paguldzius ant pilvuko, suauges zmogus turetu nuolat buti su kudikiu.


drinks_cheers.gif va as ir apie ta pati

QUOTE(andzelikab @ 2008 09 11, 16:53)
nu geras as galv0jau,kad as cia viena t0kia nesveika,kad prisigalv0ju nesam0nes doh.gif  doh.gif  doh.gif



drinks_cheers.gif thumbup.gif aha, visos mes tokios 4u.gif
Atsakyti
sutinku,kad mes visos pergymena del savo vaiku as taip pat buna tokiu ciudu prisimastau,kad paskui juokas ima doh.gif kai musu savaite is ligonines neisleido maniau nuprotesiu.paskui kai vedama uz rankyciu nezingzniavo nusprendziau,kad nevaikscios greit blush2.gif zodziu manau,kad ir salciausiu nervu mama prisigalvoja ko nereikia.
Atsakyti
Turbut kiekviena mama nerimauja del savo vaiko. As stengiuosi vyti tokias mintis salyn, nes jei pradedi "izsiciklinti", gali ir stogas nuvaziuoti.
Atsakyti
kai vaiksciojau nescia ,pergyvenau,o dabar visai rami biggrin.gif
Atsakyti
Va va, as visuomet stengiuosi mastyti poZityviai, bet gimus maZytei atsirado kruva visokiu baimiu. Nors jinai visiskai sveika ir ramute, vos tik maZiausia smulkmena iskart pries akis iskyla baisiausios ligos. O apie tai, kad jai miegant kas keliolika minuciu tikrinu ar kvepuoja, geda net prisipaZinti blush2.gif Palikti is vis niekam nedristu, net savo vyru nepasitikiu, vis vaidenas kad jei tik as nebusiu salia, butinai kas nors atsitiks ir kiti nemokes pasirupinti taip kaip as. Gerai nors, kad ne man vienai tokia paranoja pasirodo biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(cepa70 @ 2008 10 09, 22:24)
Va va, as visuomet stengiuosi mastyti poZityviai, bet gimus maZytei atsirado kruva visokiu baimiu. Nors jinai visiskai sveika ir ramute, vos tik maZiausia smulkmena iskart pries akis iskyla baisiausios ligos. O apie tai, kad jai miegant kas keliolika minuciu tikrinu ar kvepuoja, geda net prisipaZinti  blush2.gif Palikti is vis niekam nedristu, net savo vyru nepasitikiu, vis vaidenas kad jei tik as nebusiu salia, butinai kas nors atsitiks ir kiti nemokes pasirupinti taip kaip as. Gerai nors, kad ne man vienai tokia paranoja pasirodo  biggrin.gif

Patikekit, praeis biggrin.gif . Bent jau ta paranoja tai tikrai.As irgi pirma menesi vaiksciojau susivelus su nakiniais ir vis klausiau prie lovytes ar kvepuoja... praejo 4u.gif
Atsakyti
na manau,kad visos bijo prarasti vaikiuka kai laukesi,as tai ir bijojau,nes jau viena buva praradusi,tai kai gresdavo persileidimai labai persigandus budavau,bet laimiai labai gera daktare turejau,kuri labai rupinosi mano niestumu smile.gif
Atsakyti
man tas jausmas buvo iki kokiu menesiu, kad del kiekvieno menknieko prisigalvodavau visko..o daugiau jau kai prasidejo jdesiukai tas dalykas dingo 4u.gif
Atsakyti
Mane tas jausmas ir dabar - jau 5 mėnesius persekioja.. Atidžiau stebiu, kaip elgiasi, kodėl kosti, kaip pakakojo ir t.t. Trumpiau, atrodo, kad pas mane čia jau rimta lotuliukas.gif
Atsakyti
Buvo ir man taip, nors, ką ten buvo - yra. Labai bijau, dėl savo vaiko, bet čia turbut motiniškas instinktas toks wub.gif
Atsakyti
QUOTE(Olinda @ 2008 11 29, 16:53)
Buvo ir man taip, nors, ką ten buvo - yra. Labai bijau, dėl savo vaiko, bet čia turbut motiniškas instinktas toks  wub.gif


na, as tai matau, kad jei uzsikoseja, tai susitvarkys pats, bet ar kvepuoja - kartais paziuriu g.gif
Atsakyti
ir man buvo tas tarpas...eina sau koks nemalonus jausmas... schmoll.gif
Atsakyti