namo mazei jau tuoj 9 menesiai ir miega ji naktim normaliai, bet as bundu kelis kartus, kad pasiklausyt kvepavimo.
Nezinau kadas ta baime praeis...
tyliu - niekam nesisakau, kad paranojike...
O as galvojau, kad as viena tokia priplaukus
namo mazei jau tuoj 9 menesiai ir miega ji naktim normaliai, bet as bundu kelis kartus, kad pasiklausyt kvepavimo.
Nezinau kadas ta baime praeis... tyliu - niekam nesisakau, kad paranojike...
namo mazei jau tuoj 9 menesiai ir miega ji naktim normaliai, bet as bundu kelis kartus, kad pasiklausyt kvepavimo.
Nezinau kadas ta baime praeis...
tyliu - niekam nesisakau, kad paranojike...
jo man ir labai labai baisu buvo pirmus menesius 
. pirmom savaitem miegojau su sviesa ir jai tik vaikas krust- as irgi atsikeliu, o jei vaikas miega ramiai-tai tada ziuriu ar kvepuoja(tas sindromas ir mane kankino). o dar bijojau, kad nesusirgtu, nes mano drauges vaikiukas susirgo keliu savaiciu, tai vos nenumire. tai jei mano tik atsikosedavo net neaisku nuo ko, tai puldavau gydyti. dabar jau siek tiek apsiraminau. miegu patamsyje, bet baime del vaikiuko manau visada isliks, todel atsigulu kiekviena vakara ir dekoju dievui, kad mano vaikas yra sveikas ir gyvas. 
. pirmom savaitem miegojau su sviesa ir jai tik vaikas krust- as irgi atsikeliu, o jei vaikas miega ramiai-tai tada ziuriu ar kvepuoja(tas sindromas ir mane kankino). o dar bijojau, kad nesusirgtu, nes mano drauges vaikiukas susirgo keliu savaiciu, tai vos nenumire. tai jei mano tik atsikosedavo net neaisku nuo ko, tai puldavau gydyti. dabar jau siek tiek apsiraminau. miegu patamsyje, bet baime del vaikiuko manau visada isliks, todel atsigulu kiekviena vakara ir dekoju dievui, kad mano vaikas yra sveikas ir gyvas.
Gal as nesveika, bet ir dabar, kai jau mazajai dukrai bevei metukai, bet as visada jei atsikeliu nakti pasiziuriu, ar vyresnei viskas gerai, ar kviepuoja
Labutis mamytes,
na manau ir man tak pats,nes irgi vis pasiklausau ar kvepuoja
,nakti net apie 10 kartu keliuosi,kad pasiziuret,o dabar,kai daktare pasake,kad jam gal foramen ovale sirduteje ne visai uzaugo,tai is vis,kai tik garsu negirdziu tai ir prisistatau prie lovytes ,nors daktarai ir sako,kad bus viskas gerai
na manau ir man tak pats,nes irgi vis pasiklausau ar kvepuoja
,nakti net apie 10 kartu keliuosi,kad pasiziuret,o dabar,kai daktare pasake,kad jam gal foramen ovale sirduteje ne visai uzaugo,tai is vis,kai tik garsu negirdziu tai ir prisistatau prie lovytes ,nors daktarai ir sako,kad bus viskas gerai
kai gime mano mazute,as ir labai pergyvenau,kad galiu netekti savo angeliuko.vis ziuredavau ar kvepuoja.dabar jau 7 men.bet daznai prieinu kai miega ir paziuriu ar kvepuoja.nezinau ir is kur tokia baime.
Mes 4 metus laukeme mazojo stebuklelio...
Isauso ir mums ta diena, kai suzinojome, jog as laukiuosi. Ta diena buvo nuostabiausia mano gyvenime...
Deja, 33 savaite suzinojom, kad maziukui diafragmos isvarza...
Darant daug proceduru, maziuka isnesiojau iki 37 savaiciu ir 1 d., nes svarbi buvo kiekviena diena...
Deja, po operacijos maziukas isgyveno vos 5 dienas, gyvo maziuko nepavyko man pamatyt, nes gulejau po operacijos kitoje ligonineje, tik penkta diena galejau siek tiek paeiti, tai gydytoja isleido trumpam i kita ligonine... Deja, pavelavom 15 min. :.( :verysad: Tik vyras mate mazyliuka gyva... Diena pries tai spejom pakrikstyt...
Dabar guodziames tuo, kad jisai pats graziausias angeliukas ir laukia, kol mes ateisim pas ji...
Viska buciau atidavus, kad maziukas butu likes sveikas ir gyvas...
Saugokite savo mazylius :verysad:
Isauso ir mums ta diena, kai suzinojome, jog as laukiuosi. Ta diena buvo nuostabiausia mano gyvenime...
Deja, 33 savaite suzinojom, kad maziukui diafragmos isvarza...
Darant daug proceduru, maziuka isnesiojau iki 37 savaiciu ir 1 d., nes svarbi buvo kiekviena diena...
Deja, po operacijos maziukas isgyveno vos 5 dienas, gyvo maziuko nepavyko man pamatyt, nes gulejau po operacijos kitoje ligonineje, tik penkta diena galejau siek tiek paeiti, tai gydytoja isleido trumpam i kita ligonine... Deja, pavelavom 15 min. :.( :verysad: Tik vyras mate mazyliuka gyva... Diena pries tai spejom pakrikstyt...
Dabar guodziames tuo, kad jisai pats graziausias angeliukas ir laukia, kol mes ateisim pas ji...
Viska buciau atidavus, kad maziukas butu likes sveikas ir gyvas...
Saugokite savo mazylius :verysad:
QUOTE(vinkelyte @ 2006 02 26, 18:21)
O as galvojau, kad as viena tokia priplaukus
namo mazei jau tuoj 9 menesiai ir miega ji naktim normaliai, bet as bundu kelis kartus, kad pasiklausyt kvepavimo.
Nezinau kadas ta baime praeis... tyliu - niekam nesisakau, kad paranojike...
namo mazei jau tuoj 9 menesiai ir miega ji naktim normaliai, bet as bundu kelis kartus, kad pasiklausyt kvepavimo.
Nezinau kadas ta baime praeis...
tyliu - niekam nesisakau, kad paranojike... Ne viena - ir aš tokia pati buvau
Dar atsimenu pirmą savaitę verkiau, nes bijojau, kad kas iš manęs vaiko neatimtų.
Mes turėjom draugus, kurie palaidojo savo mažulėlį.. Nesupratau tada, kokia tai baisi nelaimė ir netektis..
O kai gimė mano
, tai jau gimdymo namuose susiginčijau su sesute, kad aš jau savo vaiko tai neduosiu kas antrą dieną badyt, kraują imt 
. Stipri gelta buvo..
Pusę metų miegojau įsikibus vaikui į kojytę Keletą kartų esu taaaaip papurčius dėl neva apnėjos Verksmas po to - gražiausia muzika..
Ilgai maniau, kad jau kai sueina metukai, tai vaikas kaip ir stipresniu patampa, jau vartosi, neuždus. Nežinau, kuo būtų pasibaigusi viena naktis.. Miegojau su vaiku. Staiga kad šoku iš miego, dirst į vaiką. Jis guli ant nugarytės. Ir kas jam atsitiko, kad po kokių 5 sek, man į jį bežiūrint, baisus pieno fontanas šovė jam iš burnytės. Jam iš karto oro ėmė trūkti, bala lovoj siaubinga. Bet kad jis būtų kokį garsą išleidęs. Ne. Tyliai suinkštė ir ėmė dusti.Griebiau greitai, apverčiau ant pilvuko, veiduką nuvaliau. Nieko, atsimerkęs, gyvas, kvėpuoja.. Kol susitvarkėm su tėčiu patalus, vaikas toliau užparpė. Temperatūros nėra, traukulių nėra, ramu. Bet jau iki ryto prasėdėjau... O jeigu taip kitam kambary būtų miegojęs.. Brrr.
Vyrukui jau 2,5 metu. Skauda man širdį, kai patiria traumą, skauda širdį, kai netyčia kas pastumia.. Na, bet jeigu kada kas nors ką nors TYČIA padarytų jam, tai ko gero, vendetta būtų
Ir ko gero, mamos jau tokia dalia.. Žiūri bobulytės į savo vaikus, penkiasdešimtmetį atšventusius, o mato juose savo kūdikėlius
O kai gimė mano
, tai jau gimdymo namuose susiginčijau su sesute, kad aš jau savo vaiko tai neduosiu kas antrą dieną badyt, kraują imt . Stipri gelta buvo..Pusę metų miegojau įsikibus vaikui į kojytę
Keletą kartų esu taaaaip papurčius dėl neva apnėjos Verksmas po to - gražiausia muzika..Ilgai maniau, kad jau kai sueina metukai, tai vaikas kaip ir stipresniu patampa, jau vartosi, neuždus. Nežinau, kuo būtų pasibaigusi viena naktis.. Miegojau su vaiku. Staiga kad šoku iš miego, dirst į vaiką. Jis guli ant nugarytės. Ir kas jam atsitiko, kad po kokių 5 sek, man į jį bežiūrint, baisus pieno fontanas šovė jam iš burnytės. Jam iš karto oro ėmė trūkti, bala lovoj siaubinga. Bet kad jis būtų kokį garsą išleidęs. Ne. Tyliai suinkštė ir ėmė dusti.Griebiau greitai, apverčiau ant pilvuko, veiduką nuvaliau. Nieko, atsimerkęs, gyvas, kvėpuoja.. Kol susitvarkėm su tėčiu patalus, vaikas toliau užparpė. Temperatūros nėra, traukulių nėra, ramu. Bet jau iki ryto prasėdėjau... O jeigu taip kitam kambary būtų miegojęs.. Brrr.
Vyrukui jau 2,5 metu. Skauda man širdį, kai patiria traumą, skauda širdį, kai netyčia kas pastumia.. Na, bet jeigu kada kas nors ką nors TYČIA padarytų jam, tai ko gero, vendetta būtų
Ir ko gero, mamos jau tokia dalia.. Žiūri bobulytės į savo vaikus, penkiasdešimtmetį atšventusius, o mato juose savo kūdikėlius
As del savo mazulelio pirmaji menesi nuolat drebejau, galvojau, stogas nuciuos. Ir vyras jau uzjaute, kai as naktimis kaip kokia beprote is lovos sokdavau isgirdus bent menkiausia krustelejima. Net verkdavau is nuovargio nuo situ sokinejimu ir nemigos. Kas keisciausia, jog tu sokinejimu metu per smilkinius toks veriantis skausmas praeidavo, bet matyt cia jau gamtos taip sukurta, kad nepraleistumem tu pavojingu momentu, kai mazyliams isties prireikia musu pagalbos.
Bet nuo kokio menesio aprimau, tik bijau viena kambary palikt ir pan., nuolat uzbegu paziuret, ar tebemiega, ar neatpyle. Labai padeda paskaitu metu gydytojos pastaba, jog kudikiai, jei jiems kazkas negerai su kvepavimu, pamelsta, todel is karto matosi. Tad bent jau nekildavo man minciu su plunksna ar veidrodeliu palei nosi stovet
Bet nuo kokio menesio aprimau, tik bijau viena kambary palikt ir pan., nuolat uzbegu paziuret, ar tebemiega, ar neatpyle. Labai padeda paskaitu metu gydytojos pastaba, jog kudikiai, jei jiems kazkas negerai su kvepavimu, pamelsta, todel is karto matosi. Tad bent jau nekildavo man minciu su plunksna ar veidrodeliu palei nosi stovet
oi ir man taip buvo. Visko prisigalvodavau. kiekvienas krust - ir aš jau šoku prie vaiko. Tikrindavau ar dar kvėpuoja ir vis vaidenosi - ne taip atsiguls, ne taip galvą padės, nukris, užsigaus ir t.t.
ir vis vaidenosi - ne taip atsiguls, ne taip galvą padės, nukris, užsigaus ir t.t.
Man atrodo dauguma mamyciu, vis klausosi kiekvieno kruptelejimo. As tai vis prie nosytes pridedavau ranka ir jusdavau, kaip jis kvepuoja taip gera ir ramu pasidarydavo.
man visa nestuma atrode, kad galiu netekti savo maziuko, bet ka jus, gime drutas ,didelis ir sveikas berniukas, dabar kitos baimes aplanko. 
