


QUOTE (daskeviciai @ 2004 11 24, 13:39) |
Tavo baimė yra natūrali. Mes savo mažylį palaidojom lapkričio 18 d. Jis išgyveno vos 1 parą, nes gimė su diafragmos išvarža ir vilties išgyventi turėjo nedaug. dabar guodžiamės tik tuo, kad sūnelį spėjom pakrikštyt ir jisai dabar yra angeliukas. Keistas sutapimas, atrodo jog Dievas tik ir laukė kol mes jį pakrikštysim, kad galėtų pasiimt pas save, mat jisai mirė praėjus 10 min. nuo krikštynų. Nuo likimo niekur nepabėgsi, reikia su viskuo susitaikyt. |
QUOTE (daskeviciai @ 2004 11 24, 13:39) |
Tavo baimė yra natūrali. Mes savo mažylį palaidojom lapkričio 18 d. Jis išgyveno vos 1 parą, nes gimė su diafragmos išvarža ir vilties išgyventi turėjo nedaug. dabar guodžiamės tik tuo, kad sūnelį spėjom pakrikštyt ir jisai dabar yra angeliukas. Keistas sutapimas, atrodo jog Dievas tik ir laukė kol mes jį pakrikštysim, kad galėtų pasiimt pas save, mat jisai mirė praėjus 10 min. nuo krikštynų. Nuo likimo niekur nepabėgsi, reikia su viskuo susitaikyt. |
QUOTE (daskeviciai @ 2004 11 24, 14:39) |
Tavo baimė yra natūrali. Mes savo mažylį palaidojom lapkričio 18 d. Jis išgyveno vos 1 parą, nes gimė su diafragmos išvarža ir vilties išgyventi turėjo nedaug. dabar guodžiamės tik tuo, kad sūnelį spėjom pakrikštyt ir jisai dabar yra angeliukas. Keistas sutapimas, atrodo jog Dievas tik ir laukė kol mes jį pakrikštysim, kad galėtų pasiimt pas save, mat jisai mirė praėjus 10 min. nuo krikštynų. Nuo likimo niekur nepabėgsi, reikia su viskuo susitaikyt. |
QUOTE (daskeviciai @ 2004 11 24, 13:39) |
Tavo baimė yra natūrali. Mes savo mažylį palaidojom lapkričio 18 d. Jis išgyveno vos 1 parą, nes gimė su diafragmos išvarža ir vilties išgyventi turėjo nedaug. dabar guodžiamės tik tuo, kad sūnelį spėjom pakrikštyt ir jisai dabar yra angeliukas. Keistas sutapimas, atrodo jog Dievas tik ir laukė kol mes jį pakrikštysim, kad galėtų pasiimt pas save, mat jisai mirė praėjus 10 min. nuo krikštynų. Nuo likimo niekur nepabėgsi, reikia su viskuo susitaikyt. |
QUOTE (daskeviciai @ 2004 11 24, 13:39) |
Tavo baimė yra natūrali. Mes savo mažylį palaidojom lapkričio 18 d. Jis išgyveno vos 1 parą, nes gimė su diafragmos išvarža ir vilties išgyventi turėjo nedaug. dabar guodžiamės tik tuo, kad sūnelį spėjom pakrikštyt ir jisai dabar yra angeliukas. Keistas sutapimas, atrodo jog Dievas tik ir laukė kol mes jį pakrikštysim, kad galėtų pasiimt pas save, mat jisai mirė praėjus 10 min. nuo krikštynų. Nuo likimo niekur nepabėgsi, reikia su viskuo susitaikyt. |
QUOTE (Germante @ 2004 11 28, 23:22) |
Prisidedu ir as prie tu bijotoju. Tikiuosi, nepalaikysit manes pamisele, bet as net nakti miegu su ijungta staline lempa (na sviesa nera labai stipri, bet vis tiek lempa buna ijungta visa nakti). O taip darau del to, kad pabudusi is karto galeciau savo mazaja matyt. Jos lovyte stovi prie pat musu lovos. Is karto tikrinu ar kvepuoja. Siurpas nueina pagalvojus apie staigia kudikiu mirti. |