Ilgesys-6

Tai tu bijai naujo gerbejo, ar kad jis kita odos spalva turi?

Labas rytas suraitytas

Labukas Ne, as tiesiog nepripratus, kad gatvej kas taip uzkabintu mane ir sekiot imtu

Vakar vel su savo eks iki puses 3 nakties snekejom, bet taip abstrakciai, neypareigojanciai, nieko apie musu santykius ir panasiai.. Zinau, kad galbut darau blogai, bet kazkaip jauciuosi geriau su juo bendraudama. Nenoriu su juo susitaikyt, isvis nenoriu su jokiu vaikinu dabar draugaut, tik gera paplepet su zmogum, kuris visada tave supranta

Jeigu tik pajausiu, kad yklimpstu y ta bendravima, kad laukiu, kada jis man parasys, paskambins, viska mesiu

Anądien stovėjau parke. Rudeninis vėjas sklaidė po kojomis lapus ir nuo suoliuko. Taip pat kaip ir prieš pusmetį, kai pasimatėme pirmą kartą. Priėjusi tada apkabinai ir sušnabždėjai: „Dabar tave pabučiuosiu po šiuo kaštonu ir būsi mano amžinai“. Nusišypsojai. Pražydusio kaštono lapai mums virš galvų sušnabždėjo: „Jie bus amžinai“. Dabar lapai vėl šnabždėjo, nors tu dar nepasirodei. Pūstelėjus vėjui, lapai pradėjo kristi taip, kad net sukosi galva nuo lapų lietaus. „Ji ateina“, - sakė lapai, o jų šnabždesys po tavo kojomis darėsi vis garsesnis.

Buvau issigandusi masines sios temos lankymo, net nespejau sekti zinuciu - bet uzsukdavau kiekviena diena...dabar siek tiek ramiau - gal vel pasidalinsim ilgesiu kartu su istikimom dalyvem..Kas isprovokavo toki demesi - svetines depresines nuotaikos? siltejantys, bet nuotaika slegiantys orai?

Nu va graziausiai Vietos sitoj temoj atsiras visoms A jei ka, galit bet kuri bet kada parasyti kad ir man y a.z. jei nenorit y tema Visada surasiu paguodzianty zody, ar bent jau pasistengsiu

Kadangi buvau išvykusi, labai pavėluotai sveikinu su praėjusiomis šventėmis. Sėkmės Jums pačios didžiausios, visų planų išsipildymo ir meilės.

Sveikos, turbūt būsiu čia pataikiusi. Šiandien kažkos nenusakomas ilgesys drasko mano širdį.... Kažko noriu, bet nežinau ko. (rusiškai skamba geriau - cevo to xociu, niznaju kovo ) Iš tiesų, kažko noriu, trokštu, ilgiuosi.... Aš, optimistė, kuri visuomet visiems nuliūdusiems įpučia optimizmo ir parodo pozityviają pasaulio pusę!!!???? Kažkas čia ne taip.... Per daug tų išeiginių, turbūt Per jas turbūt priaugau kokius 2 kg, nes nerimą ir ilgesį bandau suvalgyti....
Viską teoriškai žinau - o labiausia, kad gyvenimas yra gražus, kad turiu tai, ko daugelis neturi, kad liūdesys - tiesiog šiandien. Žinau, žinau, kad esu išranki, ir nereikia, kad šalia būtų bet kas.... Žinau, kad gali būti, kad su laiku atsiras ir tas, ne bet kas (bet šiandien tuo netikiu, jei atvirai....). Kas dar? Noriu rytoj į darbą. Nes žinau, kad ten galiu pasiekti tai ko noriu, dėl ko stengiuosi... Asmeniniame gyvenime gali tik pasyviai laukti, nes čia jau nepaforsuosi...
Įdomiausia, kad tie, kas mane pažįsta, niekuomet nepagalvotų, kad aš galiu tai parašyti. Niekada garsiai taip nepasakyčiau... Nes labiausia nekenčiu, kai kas nors gailisi, kad esi vieniša...
Nežinau, gal ir palengvėjo, kai viską parašiau... O gal ir ne... Turbūt kaltas ir pavasaris.... Rytoj viskas bus kitaip - išauš rytas... Kiekviena diena atneša kažką nauja. Tikėkimės, ji man ruošia ką nors malonaus

Ačiū, kad išklausėte mano monologo Internetas gerai tuo, kad kartais gali apsimesti tuo kuo nesi, arba kaip tik apnuoginti tai, kas giliai slepiama nuo aplinkinių

Vis paskaitinėju šią temelę... Net nežinau ar noriu rašyti, nes kažkada seniau jau viską pasakiau ir nebėra ką pridurti.. Bet tuo pačiu norisi vėl ir vėl kalbėti apie tuos pačius dalykus Vis save kaltinu, kad palikau savo ex tokiu būdu... Kad negalėjau jo palikti, kol neatsirado kitas žmogus. Kad kitaip neišdrįsau, nes nemoku būti viena. Būčiau neatlaikius, būtume taikęsi dar kokį milijoną kartų, kaip dabar daugelis iš jūsų daro. Ir galvoju, gal man pačiai ir geriau, kad pasielgiau būtent taip. Nėra tokio baisiaus skausmo. Bet vis pamąstau: o kas būtų jeigu dar būtume kartu, jei sugebėtume susitaikyti? Tik vis sunkiau yra tai įsivaizduoti. Jis tuoj pat po mūsų išsiskyrimo (praėjus 4 dienoms, kai pasakiau jog viskas baigta, ir praėjus 1 dienai po to, kai pamatė mane su kitu) susirado sau naują draugę. Aišku guodžiu save, kad jis ją turėjau jau seniau ir, kad aš pasielgiau teisingai.
Bet po galais... Jis buvo geriausias mano draugas ir man be proto trūksta mūsų pokalbių, pasivaikščiojimų ar šokolado valgymo
Baisu, kad po daug metų man jo vis dar truks. Ir, kad amžinai gailėsiuos, jog taip pasielgiau... Aš mėgstu sau apsunkint gyvenimą. Kartais pagalvoju, gal man tiesiog pasąmonėje patinka taip elgtis, tada galiu pažliumbt, pasijaust nelaiminga, va čia parašinėt, pasiskųst vienu arba kitu vyru...

Bet ką aš noriu pasakyti. Kartais gal yra lengviau, kai šalia naujas žmogus. Tada nelieka tiek daug laiko žliumbimui dėl ex. Tas naujas žmogeliukas gali pasirodyti visai neblogas, gali net padėti daug ką pamiršti, gali būti akimirkų, kai visas buvęs gyvenimas tiesiog išnyks.

Na bet po kokio 100 metų tai tikrai manau jie mums neberūpės, bent tuo galima pasiguosti

Aš noriu išmokti niekada nieko daugiau neįsimylėti... Niekam neatverti savo sielos... Ir tada niekas daugiau manęs neįskaudins...

Labas rytas mergaites Nurimo musu forumas, jeigu del to, kad dauguma sveiksta, tai labai labai dziaugiuos O jeigu del to, kad tiek sventiniu dieneliu buvo, tai sveikos pargryzusios i darbus ir kasdienybe

Visu pirma labai noriu pasijuokti Praeita savaite mano eks man skambino 3 kartus Kokio velnio, tai tikrai neysivaizduoju, matyt isgirdo, kad gerbeju turiu, tai bando savo pozicijas mano sirdyje ir mintyse turbut islaikyt O vakar isvis iskele pavydo scena per interneta, kas tau rasineja, kodel tu tam atrasai ir panasiai Zodziu, labai juokingai cia taip pas mane

Gytare, jau kartais geriau kenteti ir jausti, kad gyveni, nei nejausti isvis nieko, buti apatisku zmogumi Taip skausmas labai sunkus dalykas, bet daugiau negu istvertume mums jo ir neduodama Tiesiog su laiku ismoksi myleti ne tik sirdimi, bet ir protu, atsirinksi su kuriuo yra kazkokia ateitis, perspektyva galima ir pamatysi, viskas susitvarkys Tik tu nenusimink As irgi beprotiskai myliu, bet kuo toliau, tuo maziau skauda, ypac kai dabar mano eks laksto paskui mane.. Jo atgal nepriimsiu, bet man tas jo demesys padeda sveikti, nes kaip jam ir sakiau - viena diena jis gailesis del to, ka padare. Ne as.

Saulyte4, pritariu, kad naujas zmogeliukas gali padeti nemastyt ir primirsti eks Bet matai, ne visos taip gali.. Pavyzdziui, as draugauju tik su tuo zmogumi, kury myliu, o ne su kokiu del to, kad nebuciau viena..Ir nemanau, kad galeciau kazka tureti salia.. Nors man turbut paciai nuo to tik blogiau O prisimink toky dalyka - jeigu butumete puikiai sutare, suprate vienas kita, nebutumete issiskyre. Suprantu, kad su laiku pasimirsta kas buvo blogai, islieka grazus prisiminimai, bet.. Jis jau tavo praeitis. Esu tikra, kad ir tavo naujasis draugas gali ne ka prasciau tave suprasti, padeti, patarti, tik suteik jam ta galimybe

labas rytas, mergaitės,
Saulyte4, tu man priminei vieną seną istoriją Gal dar ir todėl, kad tą žmogų savaitgalį sutikau. ir prisiminiau, kaip faina būdavo kalbėtis kelias valandas apie nieką, sėdėti ir žiūrėti vienas į kitą ir tiesiog tylėti. deja, gyvenimas jau taip susidėliojo, kad liko tik prisiminimai. bet tie prisiminimai yra labai šilti ir geri ir džiugu, kad jie yra.
Saulyte4, pamenu tavo istoriją. tie prisiminimai išliks ir labai gerai, kad yra geri prisiminimai, kad nemini jo bloguoju. bet nemesk kelio dėl takelio. buvo ir buvo, dabar nebėra. džiaukis, kad turi prisiminimus apie gražų laiką ir gyvenk toliau.

Aš irgi negaliu būti su žmogumi, kuris man nieko nereiškia. Bet aš turbūt iš tų, kurios myli labiau protu, o ne širdimi. Taip yra nuo tada, kai mane paliko žmogus, kurį labai mylėjau ir jau žinau, kad niekada nieko taip nemylėsiu. Tai buvo prieš beveik 6 metus, nuo to laiko aš esu su žmonėm, kurie myli, vertina mane, su kuriais tiesiog jaučiuosi saugi, o kažkokių ypatingų jausmų jau nebūna. Tiesa, kai susitikau su savo dabartiniu draugu, tai iš pradžių visai pamečiau galvą Bet kažkaip visi "drugeliai" greitai baigėsi, o dabar tokia rami kasdienybė ir viskas. Bet man taip gerai.