Ilgesys-6

Skaitau skaitau... ir pagalvojau...per daug dažnai mes norim jiems savo mintis atskleisti...per daug parodom kaip jaučiames, kas ant širdies...juk to nereikia... Vėliau tai panaudojama prieš mus, tuo manipuliuojama...
Kokios mes kartais sugebam buti silpnos...

aj čia šiaip

Sveikos,

siandien lygiai menuo kai jo nemaciau. Viskas taip aisku juk kai zmogus patinka norisi ji pamatyt..

Nesigrauziu del to, bent sia minute. Bet ilgiuosi. Ir nesigailiu del tu keliu pokalbiu, neskambinau del saves. Skambinau del darbo.

Ir kas keisciausia, turbut tik dabar nustojau noret, kad jis matytu mano jausmus. Siaip visada megdavau parodyti ka jauciu, bet dabar, ne uz ka nebenoriu issiduot. Kas is to. Nieko nepakeis. Priesingai, galvoju, kad gal butu kitaip susikloste, jei ebuciau visko jam atvirai issakius, jei buciau likus paslaptingesne. Kad jis galetu apie tuos mano jausmus tik nujausti, bet ne zinoti

Nu va, kol rasiau sugebejo apsiniaukt

o man kita savaite bus mėnuo...
panašioj turbūt stadijoje esame

na išsišiepiam čia visos ir tuoj ta saulytė išlys...

Jau dabar žinau, kad jis man neatrašys, juk jis nežinos ką man pasakyti sėdės, sėdės ir nieko nesugalvos.


Na gerai reikia pradėti gyventi, pradėti džiaugtis oru.
Reikia ir temą pabaigti
Radau kažkieno rašytą eilėraštį, na žinoma apie nelaimingą meilę.

Tu užvaldei mano mintis,
O tai mane baugina.
Tu lyg gražiausia naktis,
Kurią kiekvienas brangina.

Mane įbauginti sunku,
Bet tu...pagrobei dalį minčių -
Susikaupti, mąstyti negaliu,
Užsimerkus tik tave regiu...

Kas atsitiko? - nesuprantu.
Kodėl mano sapnuose tik tu, tik tu?..
Nuo pažinties vakaro visur tave jaučiu.
Ieškau tavęs žvilgsniu.

Štai ten, kelyje, ar ne tu?
Neši glėby puokštę lauko gėlių.
Jaučiu tave širdies plakimu,
Tavo žvilgsnį su kiekvienu žingsniu...

Prisilietimas prie lūpų...
mmm...kaip saldu...
išeik iš sapnų...
šia ateik...
degu nekantrumu...
Tu išeik, išnyk iš mano gyvenimo.
Man taip sunku tave jausti šalia.
Eik ten, kur tik nori,
Tik nesirodyk mano ašarotose akyse.

Neaitrink senųjų žaizdų,
Nebeprimink nuostabių akimirkų
Kartu su tavim nakčia praleistų.
Nebekentėsiu tų kryžiaus kelių...

Girdi? Dink man iš akių!..
Ar supranti, kaip aš tavęs nekenčiu?
Mes stovim kryžkelėje mūsų kančių,
O dabar, eik savuoju keliu...

Bėk ir neatsigręžk, nebegrįžki juo.
Aš palydėsiu tave ašarų upeliu.
Tešviečia kelionėje tau mėnuo,
O aš...nesirūpink...ir aš savuoju einu...

Na kodėl? Kodėl vis nepaleidi manęs?
Gal nori, kad pradėčiau stipriau tavęs neapkęst?
Prašau, paleisk mane, meile mano,
Leisk šiąnakt paskęsti ašarose savo.

Bet...palauk...nors akimirką
Leisk pažvelgti į tavąsias akis.
Tenoriu trumpam sugrąžinti, kas sutrypta
Ir prisiminti šį ilgesio žvilgsnį vis...

Žinau, jog kentėsiu, kentėsiu ilgai...
Tik nesijaudink, prisiminsiu tave amžinai.
Tu ryškų pėdsaką širdy palikai,
Per amžius branginsiu visa tai...

O dabar gal tu prisiektum ir man?
Ar galėtum nepamiršti manęs,
Ižengęs svetimos širdies naman?
Ar dar ilgai žiaurus skausmas manyje bręs?!!

Na, o dabar eik...dink man iš akių!
Nebegaliu būt šalia, aš taip kenčiu...
Rodos, jau visą amžinybę vis verkiu...verkiu...
Bet žinai, meile, aš tave myliu!

Aš tyliai tyliai savo kelio tolumoje dingstu.
Tik nesuprantu, ar tu...ar aš tave palieku...
Baltos šviesos apakinta ryškiu blyksniu,
aš mirštu...
Meile, anapus tau paskutinį pasimatymą skiriu...

o gal net negalvos, kad iš karto ištrins tavo laišką net neskaitęs. tai kam? ar tas skausmas pamačius tuščią pašto dėžutę nėra stipresnis už tą, kurį jautei iki laiško jam? kam save kankini. gyvenai tiek metų be jo, išgyvensi ir dabar. jokių laiškų, jokių skambučių, sms ir pan. skirk laiko savo gyvenimui, išvažiuok, jei gali kur nors, prasiblaškyk. kelionės labai gerai sudėlioja viską į savo vietas pamatysi, kokia gali būti laiminga...be jo

Dėl kelionės tu teisi. Ir aš pati labai noriu keliauti. Tik vat vyras nepritaria Bet manau, kad aš vistiek išvažiuosiu ir tų vyrų neklausysiu. Man reikia pailsėti nuo visų. Pabėgsiu...
Skelbkit naują temą.

Aš vyro pritarimo niekada neklausiu - tik informuoju apie savo sprendimus.
Kas skelbs?

Reikia tokia optimistiskesne
juk ilgesys vis tik grazus jausmas.. juk jis is meiles, ne is neapykantos

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.