QUOTE(arna @ 2012 10 11, 19:33)
Kad nebūtų tik saldu. Pradžia buvo tokia.
Užtikau šitą temą ir prisiminiau mūsų pradžią. Nebuvo taip labai baisu, bet ką veikti tikrai turėjau, ypač dėl prieraišumo, kai mano mažikė tiesdavo rankytes iš mano glėbio į kiekvieną jai nusišypsojusį, apie kovas su uošviene, kuri niekaip negalėjo suprast, kad ŠIUO METU VAIKUI SVARBIAUSIA MAMA IR TĖTIS, o ne seneliai, kurie išvis to vaiko nenorėjo iš pradžių. Piršto čiulpimas iki kraujų, alergijos, su kuriom kovojam iki šiol. Bet čia tik smulkmenos, per kurias perėjom ir tiek. O dabar džiaugiamės nuostabia, protinga, gražia mergyte, nuostabiu vaiku apie kokį galėjau tik pasvajoti. Su jos stipriu tvirtu užsispyrusiu charakteriu, kažkuo be galo panašiu į mano, su jos fantastiška šypsena, išdykavimais ir tiesiog buvimu šalia. Dar tiek laukia priešaky, jai dar tik 2 metukai o man atrodo, kad jau tokia didelė