Įkraunama...
Įkraunama...

Kokie galimi sunkumai įsivaikinus?

QUOTE(alfija @ 2012 10 11, 17:25)

Tas sėkmingas įsivaikinimas, globa. Nežinau. Dar neužauginau nė vieno, kiek jis sėkminga ta globa buvo spręsti reiks daug vėliau, kai jau tas vaikas išeis į savo gyvenimo kelią. Kaip jis ten rinksis draugus, gyvenimo palydovus, darbo vietą, profesiją, kokie bus santykiai su žmonėmis, jo šeimos nariais. Tada jau galėsiu sakyti tai sekėsi man ar nesisekė.
O kas dabar vyksta- dabar auginimas, dabar tiesiog procesas. O tolygaus proceso nebūna, nebūna gyvenimo be kliūčių, be sunkumų, be džiaugsmų ir ramybės.

Labai idomu butu, sia tema iskelti po 10-15 metu, kai musu vaikai uzaugs. Bet ir tada, nezinau, ar galima kaltinti bus ivaikinta vaika, jeigu bus blogas, del to, kad turejo itakos jo genai.
Galima auginti nuo pacio gimimo savo biovaika, o uzaugs, taps narkomanu, alkoholiku, ir t.t. Kas tada bus kaltas?
Atsakyti
QUOTE(slavlanta @ 2012 10 11, 16:50)
Labai idomu butu, sia tema iskelti po 10-15 metu, kai musu vaikai uzaugs. Bet ir tada, nezinau, ar galima kaltinti bus ivaikinta vaika, jeigu bus blogas, del to, kad turejo itakos jo genai.
Galima auginti nuo pacio gimimo savo biovaika, o uzaugs, taps narkomanu, alkoholiku, ir t.t. Kas tada bus kaltas?

Labai galimas dalykas, kad genai smile.gif. Genai - potencialios duotybės, o narkomanija, nesusitvarkymo su duotybėmis, neapvaldymo (nepozityvaus sprendimo) pasekmė. Galų gale visi mes visokių genų turim per keletą kartų, apie kurias, dažnai, giliau ketvirtos nieko nežinome arba žinome keletą skurdžių faktų. Žinios apie asmenybines savybes baigiasi.
Atsakyti
Kad nebūtų tik saldu. Pradžia buvo tokia.
QUOTE(arna @ 2012 01 11, 19:19)
Delniukų odos nusidraskymas vos ne iki kraujo, įvairių paviršių draskymas nagučiais, siubavimas kiekvienoje jaudinančioje ar nemalonioje jam situacijoje, galvytės sukiojimas į šonus, drebėjimas vos pamačius kažką (žolę, šunį, žoliapjovę ir t.t.), naktinis blaškymąsis, absoliutus maisto nekramtymas, neaiškios kilmės kosulys apie mėnesį kol lankėme ir dar tris mėnesius namie.
Gal ką ir pamiršau, nes kai jau praeina, atrodo jog  ir nieko ten nebuvo....

Atsakyti
QUOTE(slavlanta @ 2012 10 11, 17:50)
Labai idomu butu, sia tema iskelti po 10-15 metu, kai musu vaikai uzaugs. Bet ir tada, nezinau, ar galima kaltinti bus ivaikinta vaika, jeigu bus blogas, del to, kad turejo itakos jo genai.
Galima auginti nuo pacio gimimo savo biovaika, o uzaugs, taps narkomanu, alkoholiku, ir t.t. Kas tada bus kaltas?


kiekvienas supranta kaip nori. Aš gi sakau, vaiko gyvenimo tolinesnis savarnkiškas kelias ir yra parodymas- ar mums pasisekė. ar man pasisekė, ar pavyko., ar aš įdėjau tai, ko jam reikia. Jei mano vaikai bus sėkmingi- laimingi, bus labai gerai.
Jei biovaikas taps narkomanu, irgi manyčiau, kad visų pirma labai aš kažką stipriai pražiūrėjau, ir neįdėjau jam taip reikalingų dalykų.
Atsakyti
QUOTE(arna @ 2012 10 11, 17:33)
Kad nebūtų tik saldu. Pradžia buvo tokia.

žinai, arna, aš taip pat prisimenu tik tada, kai "balti pūkai" pabyra. dar alergijas pamiršus buvau, mažiaus valgydinimą vien virta mėsa su virta bulve ir morka, atsargų skonių pasaulio atradimą smile.gif.
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2012 10 11, 18:56)
kiekvienas supranta kaip nori. Aš gi sakau, vaiko gyvenimo tolinesnis savarnkiškas kelias ir yra parodymas- ar mums pasisekė. ar man pasisekė, ar pavyko., ar aš įdėjau tai, ko jam reikia. Jei mano vaikai bus sėkmingi- laimingi, bus labai gerai.
Jei biovaikas taps narkomanu, irgi manyčiau, kad visų pirma labai aš kažką stipriai pražiūrėjau, ir neįdėjau jam taip reikalingų dalykų.

Taip, tik vaiko savarankiskas gyvenimas bus mums atsakymas, ar jis idejo sau i sirdi visas musu pastangas, vertybes. Kaip smagu butu paskaityti po n metu apie musu vaikus, kad jie tapo gerais seimininkais savo gyvenimo. Juk tai yra svarbu. smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Sunute @ 2012 10 11, 17:59)
žinai, arna, aš taip pat prisimenu tik tada, kai "balti pūkai" pabyra. dar alergijas pamiršus buvau, mažiaus valgydinimą vien virta mėsa su virta bulve ir morka, atsargų skonių pasaulio atradimą smile.gif.

mums geriau buvo - greičiau išvirti - virtos dešrelės, makaronų sriuba ir bulvių košė. Viso kito, toks įspūdis, vaikas buvo nevalgęs g.gif
Net ledų, nors tikrai mačiau, kad vežė į grupę priešiečius - ledus. g.gif
Atsakyti
Atsiprašau, ne čia parašiau smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Metija: 12 spalio 2012 - 21:36
QUOTE(Šiaurė @ 2004 12 20, 18:33)
Не верьте - тем кто говорит, что проблемы с детьми, при усыновлении , как со своими doh.gif 
  Первое зависит от ген, кто родители
Зависит - в каком возрасте взят ребенок
Зависит- от здоровья
Зависит- от вашей мнительности, потому что всегда вас будут мучать сомнение и чувство - а не обидел ли, а не уделяю своим детям больше внимания...
Зависит - готовы ли вы слышать от своих детей почему нам меньше внимания, меньше любви,

Если вам не повезет, всю жизнь мучаться и сожалеть. Я знаю о чем говорю



Na nėra taip baisu,kaip kalbate. Tikiu, yra įvairių situacijų ir jos priklauso tikrai ne nuo vieno,bet nuo visumos faktorių. Užauginau jau vieną (20m.) ir išleidau į pasaulį 4u.gif , turiu dar keturis namuose (11,10,9,5 m. smile.gif Skirtingų šeimų,genų, net skirtingo amžiaus atėję į šeimą, bet vistik - esame kaip kumštis! Ir čia kaip reklamoj - pabandžius negali sustot wink.gif Gal ir aš galėčiau graužti save, kad mažiau dėmesio skyriau biologiniams savo vaikams, bet juk svarbiausiai kokybiškai praleistas laikas, o meilė juk tik didėja,kai ja dalinamasi wub.gif O jei žinai,kad mylėjai iš visų jėgų, davei,ką gali duoti geriausio, jei kokybiškai leidai laiką su vaikais,o ne šalia jų, jei stengeisi atskleisti kievieno unikalumą, jei labai mylėjai - niekada neteks gailėtis.
Bet galvojant apie įsivaikinimą svarbiausiai suvokti, kad vaikas ateina, kad jam padėtumei užaugti, o ne kad išpildytų tavo neišsipildžiusiais svajones smile.gif Sėkmės ir stiprybės apsisprendžiant keisti pasaulį,keičiant žmonių gyvenimus!!
Atsakyti
QUOTE(SkaisteE @ 2012 12 04, 00:40)
Bet galvojant apie įsivaikinimą svarbiausiai suvokti, kad vaikas ateina, kad jam padėtumei užaugti, o ne kad išpildytų tavo neišsipildžiusiais svajones  smile.gif Sėkmės ir stiprybės apsisprendžiant keisti pasaulį,keičiant žmonių gyvenimus!!

na, vat, labai jau man ši mintis prie širdies.
O skaitant daugumos žinutes dėl nesibaigiančių džiaugsmų, tai man net baisu buvo pasidarę, kad su manim kažkas negerai, iki parašė Sunute biggrin.gif Vadinasi su manimi viskas tvarkoj, tą patvirtino ir kiti rašiusieji. Sunkumų daug, ypač pradžioje, bet džiugina tai, kad su laiku vis mažėja. Ir stogas važiavo, ir vaikams buvau veikiau ragana, o ne mama, bet dabar lyg viskas stojo į savo vietas ir iriamės į priekį, kaip ir normalioj šeimoj. Šiaip tai pritariu daugumai, kad tik laikas parodys kokie tie vaikai užaugs ir ko bus daugiau, džiaugsmo ar rūpesčių. Vaikystė juk labai trumpa, o vaikai visada teikia daugiau teigiamų emocijų, bet vat suaugusiojo etpas kur kas ilgesnis, vat tada viskas ir paaiškės. Bet šiaip, kad ir kaip sunku buvo, kartais ir yra, nebuvo nė dienos, kad gailėčiausi šio žingsnio, įmūryt juos į sieną norėjau ne kartą, bet atiduoti - niekada biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(vilmandra @ 2012 10 10, 19:05)


QUOTE(vaidagad @ 2012 10 10, 20:18)


QUOTE(vaikai4 @ 2012 10 11, 10:33)


Kaip gera skaityti, šiurpuliukai bėgioja skaitant. Netikiu, kad ir joms, kurios čia rašė, nekyla sunkumų. Tik kiekvienas mes viską matome per savo prizmę.
QUOTE(šeimos kaklas @ 2012 12 05, 04:22)
Bet šiaip, kad ir kaip sunku buvo, kartais ir  yra, nebuvo nė dienos, kad gailėčiausi šio žingsnio, įmūryt juos į sieną norėjau ne kartą, bet atiduoti - niekada biggrin.gif


Aš ir savo bio neretai noriu įmūryt į sieną, ar pro langą išmesti, bet nuo to nei kiek nemažiau juos myliu, ir nuo to nei kiek nemažiau jie yra mano vaikai (kaip ir tavo ne bio) biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(rutikė @ 2012 09 28, 14:41)
Pritariu Sūnutei.
O problemų būna, oi kokių didelių, bet ir mes nepėsti  mirksiukas.gif galim jas išspręsti.
Problemos, pradedant adaptacija naujoje šeimoje, kartu darbas su patirtom traumom (įvairiausios  fizinis, emocinis, seksualinis smurtas, apleistumas ir t.t.), formuojant prieraišumą, na o po to socializacija vaikų kolektyve, kur mes dabar sėkmingai įstrigome. Kantrybės reikia nenormaliai geležinės. aišku vaikas vaikui nelygus, kiekvienas iš jų turi dar savo temperamentą.


nenormaliai gelezine kantrybe ir auklejimas.

QUOTE(rutadudo @ 2012 10 02, 14:06)
Sveikos mergaitės,
norėjau su jumis pasidalinti, kad kai dar ruošiausi įvaikinti, girdėjau praktiškai vien liūdnas ir baisias globos ar įvaikinimo istorijas. Tada atrodė, kad gražaus niekas neturi ko pasakyti, bet baisių atvejų žino kiekvienas. Vistik surizikavome. Dar nebuvo dienos, kad gailėčiausi tos rizikos. Be to, sėkmingai augindama įdukrą matau, kad vis dėlto sėkmės istorijų realybėje yra žymiai daugiau negu nesėkmės. Tik turbūt sėkmingai auginantys įvaikius ar globojantys mažiau tuo dalinasi


nesigailiu pagimdzius, nesigailiu isivaikinus. As nebematau prasmes dalintis, is pradziu buvo gal idomu, o dabar tiesiog gyvename. Nenarpliojau su gimdyta, nenarplioju su ivaikinta. Nebegaistu laiko, i praeiti nebeziuriu. 4u.gif
Atsakyti