Nu ka merginos,pasakoju viska is eiles,ejau su mama,kazkaip vienai nelabai drasu po tas klinikas vaiksciot buvo,o dar galva skaudejo,ir pilvas gurguliavo,matyt nuo jaudinimosi..Nuejau pas daktare,paziurejo mano korrtele

ir sako kuo skundziates,pradejau jai pasakot,nors jau zinojau diagnoze

,liepe atsigult,pradejo spaudinet pilvuka mano...Po to sako,negaliu kolkas nieko diagnozuot,bet tikriausiai bus DIRGLIOSIOS ZARNOS SINDROMAS

sedziu ir neturiu ka pasakyt,sako nueikit priduosit krauja,ir ryt liepe ismatas atnest,jokiu vaistu neskyre.Ji man sako,si liga nesukelia pavojaus gyvybei ar rimtesniu pasekmiu sveikatai,taciau sukelia nemalonius pojucius pilve,todel blogina gyvenimo kokybe,boza boza galvoju...Tai nuejau kraujuka pridaviau,o ryt nesiu kakius

Net nezinau,kokius ji man vaistukus priprasys,dar dave tokia brosiura,apie dirgliaja zarna pasiskaityt,tai tipo gydymas: sveika gyvensena,streso kontrole,mityba:daugiau maisto,turinciu lastelienos,medikamentai:antispazminiai,raminamieji...

Visai save nusirasiau,toks vaizdas,kad gyvenime niekur negalesiu nei vaziuoti kur toliau,nei dirbti normalaus darbo ir t.t