M.K.Čiulionio menų gimnazija

tarsi muzikoj kaip nors kitaip . Kodėl, manau kad įtemą. Taigi aš grįžtu prie klausimo konkrečiai jūs buvot tuose mokyklos gynimuose?

Kitaip



Konkrečiai tuose, kur mokytojas kažką pasakė mokinei, nebuvau. Šiaip esu buvusi.

taip pat, formos gal skiriasi, bet esmė išlieka ta pati . Pagalvojau dabar, kad gal to ir trūksta, trūksta drąsos pažiūrėt į išvirkščią meno pusę? O reikėtų ten iūrėt ne taip retai, kad nesusidaryt sau pačam iliuzijų ir neperduoti vaikams. Kaip man patinka mūsų fortepijono mokytoja kuri nedalina nei pažadų, nei iliuzijų, nei spėja ateitį . Kad ji vertina tuos trumpus etapus, nuo perlausos iki perklausos, niekada neskatina prisirišti prie pažymi, o moko suprasti pačio proceso svarbą. Mums su ja gera dirbti.

Alfija, muzikos atlikimas skiriasi nuo pvz. paveikslo tapymo. Vertinti muzikos atlikėjo profesionalumą lengviau nei tapytojo genialumą Nes pirmuoju atveju kriterijai yra konkretesni, aiškesni, juose lengviau orientuotis, todėl įmanomas šioks toks objektyvumas. O kaip vertinti tapytoją, kuris baigia Dailės Akademijos tapybos specialybės magistrantūrą su ne tapybos darbu, o pvz., instaliacija? Pavyzdžiui, štai tokia - išdėlioti keli mediniai pagaliai, tarp jų - kažkas išlankstyta iš popieriaus, darbo pavadinimas 'Buratino kelionė'. Velniop tapytojo tehcnika, juk čia svarbiau - koncepcija, originalumas beigi asmeninis dalininko žavesys , tuo tarpu muzikantas visuomet įrėmintas taisyklėse, privalo būti tehcniškai nepriekaištingas, išmanyti sitilistiką ir t.t.

pralinksminot neseniai teko bndrauti su vienu dailininku. Šiaip bendrauti, jo mama muzikė, ir jis išdėstė mintis ygiai tokias pat, lygiai tais pačiais terminais, muziką tik su dailininku sukeitė. Paklausius jūsų, paklausius kitų man žinomų žmonių pasisakymų grįžtu prie tos pačios išvados kurią turėjau jau seniai- mene yra neįmanomas objektyvumas. Jei meną, bet kurį galėtumėm įvertinti objektyviai jis nustotų būti menu tą pačią minutę. Su tuo būtų baigta.

...pateikti įtikinamą kūrinio interpretaciją, savo emocijas,muzikalumą, charizmą perteikti čia ir dabar...ech, nemuzikantams šito nesuprast

Absoliutus objektyvumas neįmanomas. Bet muzikos atlikimas skiriasi nuo muzikos kūrimo. Arba tapymo. Atlikimas yra ir menas, ir amatas (kaip vienas kolega, labai žinomas ir superinis muzikas prieš vieną koncertą pasakė - "chebryte, nepasiduodam sentimentams scenoje, o tiesiog dirbam savo darbą". ). Todėl atlikėją vertinant kriterijai kiek aiškesni negu tarkim, kūrėjo - ar jis būtų dailininkas, ar kompozitorius, ar dar kas nors. Kūrėjas gali laužyti taisykles, atlikėjas - beveik niekada, nes jis - tik tarpininkas.

visiškai teisingai- meas yra atlikimas, amatas, dailė turi labai griežtus reikalavimus atlikimo technikai ir laužyti jų nevalia, niekam. Keisti, kažkiek kažką taip, bet laužyti ne. Dailininkas irgi yra ir tarpininkas ir kūrėjas vienu metu. Tai sunku pasakyti žodžiais, o gal aš jų ir neturiu tų žodžių. Atlikėjas, kas gi yra atlikėjas- jis tam tikra prasme toks niekalas- nei meninkas ir nei ne meninkas. Jo nepaprastai sunki duona, ir pirmiausia augt kaip asmenybei, jei dūšioj nieko nėr ir už instrumento nieko nebus- visiškai nesvarbu, kad jis techniškai nepriekaištingas, kad, gal jis atrado technikines naujoves. Bet jei pas jį galvj nieko taip ir neatsirado, jei jis taip ir skamba kaip tuščias puodas. Tai jis irbus tik tuščias puodas. Už tatai tų atlikėjų vienetai, ne kiekvienam duota išminties pasisemti. Tai va ką aš tuo norėjau pasakyti, kai jis su savo instrumentu atsistoja jis ne vien tik techniškai atlieka, jis irgi kuria, ir kuria daug daugiau negu gali įsivaizduoti bet koks dailininkas. Begalinio repertuaro bet kokiam solistui nėra, o galų gale į visai kas nežinoma nedaug ateis. ateis daug žmonių ir gal būt visi jau kelisdešimtą kartą pasiklausyti to kūrinio. Ir jei atlikėjas sau prisiskiirs tik tarpininko vaidmenį, jei jis atlikdamas jį nekurs, nesistengs perduoti tai kas jo, tai kaip atlikėjo jo tai galės būt jau ir paskutinis pasirodymas.

dėl trėjos tų charizmų, gal tai prie a.a J.Aleksos tai ir tinka, bet kadangi tai pradėta kaišioti prie kiekvieno radži, nežinau an tai skamba tiesiog ir vulgariai. aš nieko nekritikuoju, tiesiog taip sau stebiuosi, apgailestauju gal kad žodžių uriais mes kažkada išreikšdavom susižavėjimą- nebelieka , nebesinori jų naudot pagal pirminę jų reikšmę ir paskitrį.

Su šituo visiškai sutinku , išskyrus tą mintį, kad kuria daug daugiau, nei gali įsivaizduoti bet koks dalininkas
Bet, grįžtant prie mūsų pradinės minties, vertinimo kriterijai atlikėjui yra aiškesni. Pati gi esu muzikė

žinau , o aš esu ir busimų dailininkų ir būsimo muziko mama, ir man vertinimo kriterijai dailininkams yra gerokai aiškesni ir suprantamesni. Ten viskas labai aišu, muzikoj matyt dar reikia gerai man pačiai pasėdėti ir įsiklausyti į tuos vertinimus, kad pasidarytų aišku, ir tada mėginti rasti tų vertinimų skirtumus.

ar mokytojas gali sakyti ka nori ir elgtis kaip nori?

o mokiniai?