QUOTE(nep @ 2009 06 18, 11:06)
Praejo maziau nei 10 m. Manau koridoriuose galejome prasilenkti
Lazda turi du galus. Parasiau cia, nes sunervino tokie pasakymai "kad ciurlionkej nera smurto", " mokytojams vaikai prie akiu". Ne velnio. Smurto ten tikrai yra, bet neturiu su kuo palyginti. Didelis kiekis ar mazas. Jei sakote, gal tikrai maziau negu kitur??Yra atstumtieji, is kuriu tyciojamasi, nes jie negrazus, silpnesni, nesveiki. Po daug laiko susitinku juos ir isgirstu, kokios visu panasios istorijos. Sako, tai tu ka, irgi toj pacioj mokykloj mokeisi

Mdaaa.....Ar ne per daug sutapimu. Rasau ka maciau, ka jauciau, ir nera tai pletkai. Savo vaikus jei noretu piesti, muzikuoti, leisciau.
Del psichuskes - ten turbut siaip labiau jautresni susirenka, tai tiek.
Bet po tokio vieno atveju, kai tokiai mergaitei "mokytojas" jau pries baigima pasake : Nu zinai, nemanau, kad tu galesi tureti kazka su menu...O ji buvo ka tik is psichuskes grizus, pristatinejo savo darbus per gynimus. Kaip jautru, ar ne, pedagogikos pavyzdys tiesiog.
Kiek zmoniu tiek skirtingu matymo kampu.
Na taip, čia žiauroka..
Bet iš esmės tai gynimasis toks jau padarytas, tokiu principu kad tave ten suvartinėja o tu turi apgint savo darbą.
Man šita taktika gal ir nevisai prie širdies, bet nežinau, ką ten kitokio dar galima išgalvoti dailininkų egzaminams, juk jie vietoj tai nepiešia.
O aš turiu su kuo lyginti, kaiminystėj yra Šv.Kristoforo vidurinė.Ten nėra nė dienos be muštynių, kartais net kelis kart per dieną. Ir susirenka pusė mokinių pasižiūrėt, kaip kokio teatro. Romos gladiatorių kovas truputį primena.
Papildyta:
QUOTE(alfija @ 2009 06 18, 12:00)
o aš mokyklą įsivaizdavau ir vaikai įsivaizduoja kaip mokymosį įstaigą ir nieko daugiau. toliau mokykloje yra mokinniai ir mokytojai. Kai kurie mokiniai yra draugai, kai kurie šiaip klasiokai, kai urie nei šis nei tas, bet bendram renginy su jais įdomu. Draugų su mokykla netapatina- tieiog draugauja, myli, bučiuojasi, pykstasi. Tai yra jų asmeninis gyvenimas. O jei tu negalėjai, nemokėjai savęs atskirti nuo moyklos- jei visas tavo gyvenimas buvo tik mokykla, tai tada reikia galvot kur buvo tavo tėvai, kad to nepastebėjo .
Papildyta:
mokyla- ne psichoterapinė grupė, jie ir neprivalo, ir neturi derintis prie kiekvieno opumo. Su savom asmenybinėm problemom kiekvienas turi dorotis pats, jam dar gali padėti tėvai, bei mokyklos socialinė pedagogė ar psichologė, bet ne daugiau. Išsakyti žmogui savo nuomonę apie jo galimybes mokytojui yra tiesiog privalu, jis neturi teisės dalinti žmogui tuščių vilčių. Visai nesvarbu iš kur ji grįžo- iš ligoninės ar iš Marso. Jos asmenybinės, vidaus problemos turi dominti ne mokytoją, o ją pačią ir jos tėvus.
Klausimas- tu ką parduotuvėj rinktumeisi gerą, menišką paveikslą, ar tą prastą be jokios vertės nes jį piešė jautrus žmogus, tai kad neįskaudintum jo- nusiperki ir išmeti.
Va dėl to palyginimo su paveikslu labai pritariu. Juk kam suteikti žmogui tuščių vilčių, kad po to baigęs mokyklą galvotų "koks aš geras", nors realiai nėra netgi vertas paskutiniam orkestro pulte puse etato dirbti?
O dažniausiai kai cackiniesi ir bandai švelniai pasakyti, tai prasideda išsisukinėjimai, saves kišimai "o gal galima taip ir taip" ir panašiai... Tiesiog jei nesi tam gabus, tai gal geriau eik ieškot srities, kurioje gali pilnai save realizuoti ir būti profu, o ne vark ištisus metus gyvendamas iš bedarbio pašalpos ir galvodamas "Kodėl čia taip, gi man mokykloj sakė kad aš tooooks talentingas"...